Psichikos ligomis sergančių pacientų požiūris į gautą gydymą: kokybinis pacientų tyrimas
LTLietuvoje priežastys, apsunkinančios kreipimąsi į psichikos sveikatos specialistus, analizuotos labai mažai. 2014–2015 metais Vilniaus universiteto tyrėjų atliktame tyrime buvo analizuojami asmenų, gedinčių dėl artimojo savižudybės, sunkumai kreiptis pagalbos. Ši studija atskleidė, kad gedintieji vengia kreiptis į psichikos sveikatos specialistus dėl vyraujančios tendencijos nekalbėti savižudybės ir gedulo tema. Šis rezultatas grindžiamas tuo, kad gedintieji stengiasi nuslėpti patiriamus jausmus, tokius kaip pyktis ant nusižudžiusiojo, kaltė ar gėda, kurie suprantami kaip jausmai, kurių jie neturėtų ar negalėtų jausti. Tyrime išryškėjo ir stigmatizacijos tema: kreipimasis pagalbos siejamas su baime būti apkaltintam, smerkiamam ar nesuprastam. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje vis dar egzistuoja įsitikinimas, jog pagalbos kreipiasi tik psichikos sutrikimų turintys ar labai silpni asmenys. Kitas svarbus barjeras kreiptis pagalbos, atsispindėjęs tyrime – neigiama asmeninė ar artimųjų patirtis su profesionalais: ji buvo vertinta kaip neefektyvi ar netinkama. Tyrėjai šiuos rezultatus grindžia tuo, kad Lietuvoje egzistuoja neigiamas psichikos sveikatos specialistų įvaizdis ir ribota informacija apie pagalbą (Skruibis, Dadašev ir Geležėlytė 2015; Grigienė ir kt. 2015; Klimaitė ir Geležėlytė 2015; Klimaitė 2015). Kitame tyrime buvo analizuoti seksualinę prievartą patyrusių asmenų patiriami barjerai kreiptis pagalbos. Rezultatai rodo, kad aukos neigiamą seksualinę patirtį stengiasi nuslėpti ir pagalbos nesikreipia dėl išgyvenamo gėdos jausmo, noro apsaugoti artimuosius bei žinių apie pagalbos galimybes trūkumo (Mitaitė ir Žardeckaitė-Matulaitienė 2014).Apibendrinant šių tyrimų rezultatus pastebėtina, kad labai svarbus veiksnys, turintis neigiamą įtaką kreiptis pagalbos, yra gėdos jausmas ir stigmatizacija. Šiuose tyrimuose dalyvavo labai specifinės dalyvių grupės, turinčios itin skaudžių patirčių, apie kurias kalbėti yra tikrai sudėtinga. Vis dėlto tokie rezultatai rodo, kad Lietuvoje patiriama stigmatizacija kreipiantis pagalbos dėl sudėtingų trauminių patirčių yra svarbi tema, kurią būtina analizuoti ir siekti pokyčių. Be to, neturime jokių duomenų apie tai, su kokiais iššūkiais susiduria psichikos ligomis sergantys asmenys, kokią stigmatizaciją jie patiria, kokios jų polinkio nesikreipti pagalbos į psichikos sveikatos įstaigas priežastys ir, žvelgiant konkrečiau – kaip su tuo susijusios psichikos sveikatos specialistų teikiamos paslaugos, gydymo pobūdis ir kokybė. Lietuvoje perėjimas nuo medicininio prie biopsichosocialinio požiūrio į psichikos sveikatą vyksta labai pamažu ir susiduria su nemenkais iššūkiais. Nemedikamentinėms gydymo priemonėms vis dar nėra teikiama pakankamai dėmesio, psichoterapinių paslaugų pasiūla yra fragmentuota ir nepakankama (Pūras ir kt. 2013). [Iš teksto, p. 37-38]
- Kai sunku vėl pasitikėti. Nusivylimo išgyvenimai po artimojo savižudybės / Vaiva Klimaitė, Odeta Geležėlytė. Gyvenimas po lūžio: kultūrinių traumų psichologiniai padariniai / sudarytoja Danutė Gailienė. Vilnius : Eugrimas, 2015. P. 249-259. Vilnius : Eugrimas, 2015. P.
- Savižudiško elgesio stigma / Paulius Skruibis, Said Dadašev, Odeta Geležėlytė. Gyvenimas po lūžio: kultūrinių traumų psichologiniai padariniai / sudarytoja Danutė Gailienė. Vilnius : Eugrimas, 2015. P. 217-233. Vilnius : Eugrimas, 2015. P. 217-233.
- Vyrų suicidiškumo prielaidos / Dovilė Grigienė, Paulius Skruibis, Said Dadašev, Vaiva Klimaitė, Odeta Geležėlytė, Rasa Bieliauskaitė. Gyvenimas po lūžio: kultūrinių traumų psichologiniai padariniai / sudarytoja Danutė Gailienė. Vilnius : Eugrimas, 2015. P. 234-248. Vilnius : Eugrimas, 2015. P. 234-248.
