LTLietuva daug metų neturėjo galimybės veiksmingai ir atsižvelgiant į geriausias, moksliškai pagrįstas praktikas, plėtoti psichikos sveikatos apsaugą – finansavimo ir infrastruktūros plėtros prioritetuose dominavo medicininė paradigma. Atkūrus nepriklausomą valstybę greitai paaiškėjo rimtų sprendimų psichikos sveikatos srityje būtinybė: paveldėtos sistemos ydingumas ir esminių permainų poreikis psichikos sveikatos apsaugos srityje, psichikos sveikatos problemų gausa, pažangus tarptautinis kontekstas (Psichikos sveikatos strategija 2007). Strateginiame psichikos sveikatos dokumente konstatuojama, kad svarbiausios Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Sąjungos rekomendacijos diegti ir plėtoti nemedikamentinius gydymo ir reabilitacijos būdus taip ir lieka nepradėtos įgyvendinti, nepaisant prastos Lietuvos visuomenės psichikos sveikatos būklės (ją charakterizuoja gyventojų savižudybės, mirčių dėl kitų išorinių mirties priežasčių rodikliai, stigmos ir diskriminacijos paplitimas). Šia monografija siekiama prisidėti prie medicininės paradigmos kaitos į biopsichosocialinę moksliškai pagrįstais duomenimis, atskleidžiant sistemos dalyvių požiūrį bei vyraujančius visuomeninius diskursus, įvertinant psichikos sveikatos priežiūros paslaugų poveikį psichologiniam ir socialiniam pacientų funkcionavimui, taip pat nagrinėjant ekonominę psichikos ligų ir jų gydymo naštą visuomenei. Šiems siekiams įgyvendinti buvo suburta tarpdisciplininė komanda, atstovaujanti sociologijos, psichologijos, psichiatrijos ir ekonomikos mokslams. [Iš Įvado]