Lietuvių ir latvių muzikinis-kultūrinis bendravimas sovietmečiu politinio kalinimo ir tremties vietose. 1, Brolystė ir vienybė
LTTyrimo objektas yra 1940 (1941)-1953 m. iš Lietuvos ir Latvijos į Sovietų Sąjungos gilumą deportuotų lietuvių ir latvių politinių kalinių ir tremtinių tradicinė, neformali muzikinė-kultūrinė veikla, bendravimas ir konsolidacija. Apimami ne tik etninėse tėvynėse gyvenusiųjų, bet ir Lietuvos latvių bei Latvijos lietuvių atvejai. Taip pat atsižvelgiama į Lietuvos ar Latvijos lietuvių ir latvių muzikinį-kultūrinį bendravimą prieš deportaciją (tarpukariu ar pokario metais) ir sugrįžus iš jos į Lietuvą ar Latviją - savo etninę tėvynę, gimtąją ar kaimyninę šalį. Pateikiama duomenų ir apie XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje savo valia į Sibirą persikėlusių latvių ir lietuvių, taip pat mišrių giminių, muzikavimą, tarpukariu jų patirtas sovietines represijas ir ryšius su tremtiniais. Tyrimo tikslas - atskleisti įvairius sovietmečiu įkalintų ir / arba ištremtų lietuvių ir latvių bendravimo, konsolidacijos ir muzikinės-kultūrinės bei tautinės ar baltiškos tapatybės išsaugojimo, raiškos aspektus ir tendencijas. Tyrimo problematika apima lietuvių ir latvių bendravimo, konsolidacijos ir muzikinės-kultūrinės bei tautinės ar baltiškos tapatybės išsaugojimo ir raiškos klausimus komunistinio autoritarinio režimo sąlygomis politinio kalinimo ir tremties vietose. Rūpėjo nustatyti, kokie lietuvių ir latvių muzikiniai-kultūriniai elementai ir kalbinės, estetinės, paprotinės, konfesinės bei ideologinės-kultūrinės nuostatos juos artino, vienijo, o kas skyrė; kokia muzikinė-kultūrinė raiška ir bendravimo būdai, modeliai buvo svarbiausi, kokios jų bendravimo tendencijos, kaip kito jo intensyvumas ir dinamika, nuo kokių aplinkybių ir veiksnių tai priklausė; kaip tautinė ir bendra, baltiška, lietuvių ir latvių muzikinė-kultūrinė veikla, papročiai ir šventės padėjo išlikti, išlaikyti tapatybę, susitelkti ir konsoliduotis.Monografijoje taikomi kokybinių tyrimų ir fenomenologijos, plg. muzikos psichologijos1, metodai. Giluminių, pusiau struktūruotų interviu metu pateikėjai, represijas patyrę liudininkai, lietuviai ir latviai, buvo skatinami išsakyti savo asmeninius išgyvenimus, psichologines būsenas, jausmus ir požiūrius, vertinimus įvairiais tautinės ir baltiškos savimonės, tapatybės, tradicinio muzikavimo ir muzikinio-kultūrinio bendravimo ir bendrystės, vienybės ir konsolidacijos represijų sąlygomis aspektais. Surinkta medžiaga buvo analizuojama ir interpretuojama, atsižvelgiant į laikotarpį, datą ir vietą- bei kitas aplinkybes ir veiksnius. Taikant biografinį metodą, analizuojami pateikėjų pasakojimai, siekiant atskleisti ne tik jų išgyvenimus, bet ir suvokiamą situaciją, sąlygas konkrečiu laikotarpiu tam tikroje vietoje, taip pat ir etnografines bei etnomuzikines detales. Į pateikėjus žvelgiama, visų pirma, kaip į kuriančias asmenybes, kultūros reprezentantus ir interpretatorius.5 Dauguma jų - puikūs dainininkai, muzikantai arba kilę iš muzikalių giminių. Pasitelkiant komunikacijos teoriją, skiriamos verbalinės ir neverbalinės komunikacijos formos. Pastarosioms priklauso ir instrumentinis muzikavimas bei choreografija - jų centre yra tam tikros kultūros žmogus: atlikėjas, interpretuotojas ir gestų, transformuotų į muzikinius ar choreografinius gestus, suvokėjas.4 Analizuoti ir sveikinimo atvirukai, jų vaizdiniai bei eiliuoti užrašai, lyginti dainų, himnų melodijų pavyzdžiai, apžvelgti lageriuose ar tremtyje užrašyti dainynai. Taip pat remtasi ir baltistikos, muzikos antropologijos bei etnologijos, kultūros antropologijos metodologija, taikoma lietuvių ir latvių bei kitų tautų etnokultūriniams santykiams, savimonės, tapatumo išlaikymo ir tarpkultūrinio sambūvio klausimams, migracijoms tirti. [Iš Įvado]
ENMusic making and culture under the complicated conditions of the pre-war, WWII years and post-war decades of Soviet repression, terror, and genocide could be the subject of extensive research, enabling the juxtaposed experiences of different nations and various fields of science. A comprehensive study, carried out jointly by scientists of all three Baltic States, would be relevant. This monograph, as well as the whole publication, is focused on the study of the national and Baltic musical-cultural identity, informal communication and consolidation of Lithuanians and Latvians in places of political imprisonment and exile. The object of the research is the musical-cultural communication of Lithuanian and Latvian political prisoners and exiles deported from Lithuania or Latvia to the most remote places of Soviet Union (often referred to in the broadest sense as Siberia) from the year 1940 (1941) to 1953. Cases of Lithuanian Latvians and Latvian Lithuanians are covered here too. Musical-cultural communication between Lithuanians and Latvians before deportation (in the interwar or postwar years) and after returning to Lithuania or Latvia—their ethnic homeland or neighboring country—is also considered. The aim of the research is to reveal various aspects and tendencies of national and Baltic musical-cultural identity and communication of Lithuanians and Latvians imprisoned and / or exiled during the Soviet era.The research encompasses the issues of Lithuanian and Latvian national and Baltic musical-cultural identity and interaction under conditions of the communist authoritarian regime in places of political imprisonment and deportation: which elements and outlooks of their music and culture united or divided them; how their communication unfolded and on what factors it depended; how national and joint Lithuanian-Latvian musical-cultural activities helped them to survive and strive for freedom in unity while organizing actions of resistance (strikes, uprisings) in forced labour camps. The study applies methods of qualitative research and phenomenology, cf. music psychology. During the in-depth semi-structured interviews, witnesses were encouraged to express their personal experiences, psychological states, feelings and assessments on various research issues. The data collected was analyzed and interpreted regarding the characteristics of period and place of the deportation, as well as other circumstances and factors. The sources of the research are the memorials of witnesses and authentic documents from imprisonment and deportation places: letters to their relatives, photographs and inscriptions on their back covers, self created greeting cards with wishes in verse.A great number of such authentic documents have been accumulated in the Lithuanian and Latvian state archives: documents collected by the Lithuanian Genocide and Resistance Research Center (hereinafter LGGRTC) in Vilnius and the Latvian Occupation Museum (OM), the Museum of Scripture and Music (RMM) and the Latvian Association of Lithuanian Political Prisoners and Repressed in Riga (LLPKRD). A lot of such documents are also kept in the private archives of the ex-deportees who kindly allowed us to copy and publish them. However, Lithuanian-Latvian or Latvian-Lithuanian song collections are rare. Since 2010, I intensively collected material about music making of political prisoners and deportees from Lithuania. By 2013 I have managed to record the memoirs and other material from over a hundred witnesses who used to play, sing and dance during the deportation. In 2014, when I began to study the traditional musical-cultural communication between Lithuanians and other nations, there was a great lack of material on Lithuanians' relations with Latvians. Therefore from 2014 and especially in 2018-2020, after the Culture Council of Lithuania had supported the project, I collected material on this topic not only in Lithuania, but also in Latvia. I recorded 46 witnesses on this topic: 39 Lithuanians (12 of whom live in Latvia, 3 of whom are Lithuanians who married Latvians in Siberia) and, to a lesser extent, Latvians (5; three of whom were born in Lithuania), and two children of mixed Lithuanian and Latvian families of deportees (one of whom lives in Lithuania and the other in Latvia). Lithuanians living in border areas with Latvia and Latvians who were deported together with Lithuanians became especially valuable informants of this study. The Latvian material we had recorded was significantly supplemented by Latvian memoires. [...]. [From the publication]
