LTEugenija Sienkiewicz-Przyałgowska (1891- po 1966) gimė Vilniuje, tuo metu Rusijos provincijos mieste, kuriame rusiška kultūra slopino vietinių tautų meninį gyvenimą. Vis dėlto pačioje šimtmečio pabaigoje, 1894, 1897 ir 1899 metais, Nemokamų techninio piešimo ir braižybos klasių patalpose Šv. Jurgio (dab. Gedimino) prospekte buvo surengtos vietinių ir Varšuvos bei Krokuvos dailininkų parodos. Artėjant amžių sandūrai, spartėjo tautinė Lietuvos visuomenės diferenciacija. 1901 metais susikūrė Vilniaus dailės būrelis, jungęs čia gyvenusius rusų ir žydų menininkus. Kiek vėliau buvo įsteigta Vilniaus pramoninės dailės draugija, vienijusi Vilniaus žydų dailininkus. Kita dailininkų grupė bandė įkurti nuolat veikiantį dailės saloną. 1903 metais Ferdynando Ruszczyco organizuota "Sztukos" paroda Vienoje, "Secesiono" draugijos patalpose, buvo perkelta į Vilnių. Kiek vėliau parodas organizuoti pradėjo Stanislawas Jarockis, kuris 1908 metais surengė dvi lenkų dailininkų parodas. Revoliuciniai XX amžiaus pradžios įvykiai Rusijoje palankiai paveikė Lietuvos gyvenimą. Lietuviškos spaudos draudimo panaikinimas 1904 metais atvėrė naujas galimybes daugeliui ne tik lietuvių, bet ir kitų tautybių kultūros ir meno veikėjų. 1907 metais susikūrė Lietuvių dailės draugija, telkusi lietuvių dailininkus, 1908 metais - internacionalinė Vilniaus dailės draugija, bandžiusi suvienyti Vilniuje gyvenusius įvairių tautybių dailininkus. Kartu su lietuviškąja spauda legalizavus visuomeninių ir kultūrinių organizacijų veiklą, jau 1905 metais buvo pradėta kurti įvairias tautines mokslines bendrijas, muziejus, bibliotekas. Patriotiškai nusiteikusių mokslo ir kultūros veikėjų iniciatyva 1907 metais beveik vienu metu sausio-kovo mėn. Vilniuje susikūrė net trys mokslo draugijos - Mokslo ir meno muziejaus draugija, Mokslo bičiulių draugija, Lietuvių mokslo draugija. [Iš teksto, p. 120]