Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelių evoliucija. Sausumos užvaldymas

LTŠioje knygoje nagrinėjama išskirtinai LDK sausumos kelių ir jų tinklo istorija, nors istoriografijoje yra ir specialių vandens kelių tyrimų (taip pat oro, bet tai vėlyvas išradimas). Vis dėlto upės ir kiti vandens telkiniai buvo savaime susiformavę gamtiniai objektai. Juos žmonės tiesiog pritaikydavo susisiekimo reikmėms, kartais patobulindavo, įrengdavo uostus ir prieplaukas. Sausumos kelių objektai buvo ir liko žmonių veiklos, mobilumo ir geografinės erdvės užvaldymo pėdsakai. Todėl šios knygos tyrimo objektas yra LDK sausumos kelių tinklo struktūros susidarymas ir jo dinamika XIII-XVIII a. Tyrimas atliekamas etapais. Pirmiausia tiriama specialių „keliuko“, „kelio“ ir „vieškelio“ sąvokų samprata įvairiakalbiuose XIII-XVIII a. šaltiniuose. Šios sąvokos įprasmino kelių tipus, kurie ilgainiui kito ir turėjo atitinkamą statusą. Sąvokų analizė taip pat supažindina su jų filosofine specifika. Kitas tyrimo žingsnis - XIII-XV a. LDK susisiekimo analizė. Tuo metu valstybingumo procesas keitė arba adaptavo gentinių laikų kelių išsidėstymą. Šalies valdymui, o tiksliau - valdovui, valdančiam nuo žirgo, reikėjo atitinkamos logistikos bei pritaikytos infrastruktūros. Čia daugiausia nusipelnė monarchas Vytautas, kurio reformos ne tik veikė žemėvaldos procesus šalyje, bet ir keitė krašto urbanistiką. Atskiras tyrimo etapas - XVIII a. LDK sausumos kelių struktūros ir kelių infrastruktūros būklės tyrimas. Šiame amžiuje pergyventi visuomeniniai pokyčiai ir reformos, kurios keitė valstybės pareigūnų ir gyventojų požiūrį į susisiekimą ir jo infrastruktūrą, susiklostė nuolatiniai pašto keliai.Labai svarbus tyrimo uždavinys - remiantis pirminiais šaltiniais parengti LDK sausumos traktų žemėlapius: a) XVI-XVII a. sausumos kelių žemėlapį, b) XVI-XVII a. sausumos vieškelių žemėlapį, c) XVIII a. sausumos kelių ir vieškelių žemėlapį. Šie kūriniai pateikiami knygos prieduose. Žemėlapių duomenys integraliai susieti su knygos dėstymo skyriais. Kiekvienas jų turi pagal šaltinių medžiagą parengtus kelių ir vieškelių sąrašus (atskirus žemėlapių mokslinius aparatus), kuriuose pateiktos nurodos į šaltinius. Visas tyrimas yra šaltiniotyrinio žanro, grindžiamas pirminiais šaltiniais. Jis apima platų šešių amžių laikotarpį ir yra kompleksinis. Pasitelkta plati prieinamų šaltinių bazė, kurią sudaro archyviniai ir publikuoti duomenys. Tyrimo objektas išskirtinis tuo, kad aktualios informacijos galima tikėtis vos n e visose dokumentų kategorijose. Todėl šiuo atveju tenka juos pristatyti bendriau. Šaltinių, pateikiančių informacijos apie XIII-XV a. Lietuvos ir LDK kelius bei susisiekimą, nedaug. Todėl, nagrinėjant gentinių laikų kelių sampratą, nevengiama remtis analogiška Prūsijos ir Livonijos medžiaga. Čia aktualūs normatyviniai aktai, žemių dalybų ir dovanojimų dokumentai. Juose, aprašant valdų ribas, fiksuotas istorinis kraštovaizdis, į kurio panoramą pakliuvo keliai. Pavyzdžiui, 1291 m. Klaipėdos pilies apylinkių apraše nusakytas kelių išsidėstymas . Panašus kompleksinis šaltinis - Vokiečių ordino vegeberichtai, kuriuose daug duomenų apie senųjų Lietuvos gyvenviečių struktūrą ir jas jungusius kelius bei karo žygių maršrutus. [Iš Įvado]

ENMigration of population is a natural phenomenon that reflects the distribution of societies and their interaction. The urge for movement is driven by the pursuit of creative possibilities and expresses the rhythm of life. The Grand Duchy of Lithuania (hereinafter - the GDL) was not an isolated political entity, it maintained relations with other countries. Foreign merchants in their carriages crossed its territory by land and their ships sailed up and down the rivers. The newly formed trade routes went beyond political borders and made the GDL and open country. Envoys and enemy armies followed the same routes. However, over the centuries the scope of migration changed. The need for mobility in different epochs and in different societies was subject to various and varying circumstances. In the 17th century, West European societies were much more open than in the Middle Ages. In the 18th century, the expanding postal infrastructure and later industrialization facilitated the development of overland communication, which was becoming more comfortable and intensive. Here an important role was played by roads and means of communication, which had an impact on the public life of the nations. In global historiography, the topic of the history of mobility has long been actualized and is not viewed as a stepdaughter of classical historical research. A number of studies have been published analyzing the emergence of separate overland routes and waterways or the communication infrastructure, including bridge architecture, and the history of communication in general. The history of communication in the GDL, however, has been studied no more than episodically. The prevailing view is that roads are a part of economic history and only relevant in defining the direction of the flow of economic welfare.There is no complex reconstruction of the GDL road network. Analyses of isolated or local roads prevail. In historiography, no attempts have been made to gauge the phenomenon of mobility among the GDL population. Therefore, a systemic research in the field is deemed be viable. The history of communication would be a valuable contribution to the studies of the GDL geography, would explain the practical side of the country's rule in the 13t h-18th century as well as the need for population mobility and its conditions. This book dwells exclusively on the history of the GDL overland routes and their network, though in historiography one can also find studies of waterways (and air routes, though the latter is a much later invention). Rivers and other water bodies were natural objects adapted by people for communication needs, at times improved by means of setting up ports and harbours. Various objects on overland routes, however, have always been the traces of human activity, mobility, and geographic space reclamation. Therefore, the object of research presented in this book is the formation of the GDL overland route structure and its dynamics in the 13th - 18th century. The research was carried out in stages. First of all, the specific concepts of "lane" (Lith. "keliukas"), "road" (Lith. "kelias"), and "highway" (Lith. "vieškelis") were analyzed in multilingual sources of the 13th - 18th century. They represented the road types that changed over time and were rendered a certain status. Besides, philosophical aspects of the said concepts were introduced through their analysis.Another step in the research was the analysis of communication in the GDL in the 13th - 15th century. That was the time when the processes of statehood resulted in modification or adaptation of the layout of roads dating back to the tribal times. The rule over the country, or rather the ruler who ruled on horseback, required appropriate logistics and specifically tailored infrastructure. Here the Grand Duke of the GDL Vytautas is worth mentioning as his reforms had an impact not only of the landownership processes in the country but also initiated changes in its urban development. In historiography, the 16th century is considered the age of maturity of the GDL when many previous changes had stabilised and become a norm. This is true when speaking not only about the country's infrastructure in the 16th century, but also about everyday life in the 17th century. By the first half of the 17th century the network of the GDL cities and towns had formed, as the other half of the century was marred by wars. Communication is closely related with the urbanstructure of the country as it facilitated contacts between citizens. Therefore, the system of overland routes in the 16th - 17th century GDL is considered as a whole. The condition of roads and engineering solutions that facilitated communication as well as the structure of highways is discussed. [...]. [From the publication]