Lietuvių tautinis kostiumas: liaudies drabužių interpretacijos XX amžiuje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvių tautinis kostiumas: liaudies drabužių interpretacijos XX amžiuje
Alternative Title:
Lithuanian national costume: interpretations of folk dress in the 20th century
Publication Data:
Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2020.
Pages:
378 p
Notes:
Bibliografija ir asmenvardžių rodyklė.
Contents:
Pratarmė — Įvadas — Tautinio kostiumo prasmė ir funkcijos: Kostiumas kaip vietovės, regiono, tautos ir nacionalinės valstybės simbolis; Tautinis kostiumas kaip nacijos vienybės ir lygybės simbolis; Prikeltas laikas: rekonstrukcija ar vizija? Atstovauti garbingai praeičiai ar moderniai dabarčiai — Tautinio kostiumo modelių kūrimas: Liaudies kostiumo ir tautinio kostiumo ryšio interpretavimas: tautinio kostiumo raidos problema; Paveldo priėmimo problemos: pirmavaizdžių parinkimas ir jų korekcija; Tautinių kostiumų kūrimo metodai: kopija ir laisva interpretacija / 86 Valdomi ir savaiminiai procesai; Tautinio kostiumo modelių gamybos problematika — Kolektyvinės kūrybos „lietuviško“ tautinio kostiumo modeliai: Mažosios Lietuvos moterų tautinis kostiumas; Lietuviškos mados drabužiai, arba „apie motriškus drobinius“; Tautinis kostiumas Didžiojoje Lietuvoje pirmaisiais XX a. dešimtmečiais; Trečiojo-ketvirtojo dešimtmečio tautinis kostiumas. „Teisingo" kostiumo paieškos — Autorinės interpretacijos: atkūrimas ir stilizavimas: Antanas Tamošaitis: pirmieji regioniniai tautinio kostiumo modeliai; Ornamentas Antano Tamošaičio tautiniuose kostiumuose; Mikalina Glemžaitė: etnografinės medžiagos autentiškumo ir tipizavimo konfliktas — Tautinis sceninis kostiumas: Saviveiklos organizavimas sovietiniais metais; Valstybinio dainų ir šokio ansamblio kostiumai; Dainų švenčių kostiumai; Stilizacijos ribos: Dalios Mataiticnės „Amžių vėjų" klausimu — Liaudies kostiumo rekonstrukcijos XX a. II pusėje: Halina Kairiūkštytė-Jacinicnė. Lietuvių tautinio kostiumo sampratos peržiūra; Folkloro judėjimas ir liaudies drabužių kopijavimas bei rekonstravimas; Lietuvių folkloro teatro kostiumai; Folkloro ansamblių apranga — Pabaigos žodis — Summary — Iliustracijų sąrašas — Santrumpos — Šaltiniai — Literatūra — Asmenvardžių rodyklė.
Summary / Abstract:

LTNacionalinis (tautinis) kostiumas priskirtinas materialiems objektams, kuriems teikiama simbolinė prasmė pranoksta praktinę funkciją. Simbolinė paskirtis verčia modeliuoti kostiumą, palankiai pristatantį nacionalinę kultūrą. Jis konstruojamas kaip aprangos rūšis, kuriai privalomos estetinės charakteristikos ir programiškai teikiamas meno kūrinio statusas. Kaip taikomosios dailės kūrinys tautinis kostiumas simbolizuoja tautą bei valstybę. Kaip žmogaus apranga jis yra asmeninės tapatybės simbolis: jungtis tarp individualiai išgyvenamos ir kolektyvinės tautinės tapatybės. Nacionalinio kostiumo samprata atitinka tam tikrą pasaulio viziją, pagal kurią žmonija „natūraliai" yra padalinta j tautas - skirtingas istorines bei kultūrines bendruomenes. Tautinis kostiumas vizualiai patvirtina šį susiskirstymą. Jis suvokiamas kaip nacionalinės kultūros produktas, atspindintis tautai būdingą pasaulėžiūrą ir nacionalinį charakterį, liudijantis istorinės kultūros tęstinumą ir gyvybingumą. Tautinio kostiumo samprata yra paremta kertinėmis nacionalizmo ideologinėmis nuostatomis, būdingomis visoms specifinėms nacionalinės kultūros formoms, ir glaudžiai susijusi su nacionalizmui būdingomis istorijos interpretacijomis.Tautinio kostiumo sampratos ir materialaus objekto atsiradimas glaudžiai susijęs su nacijos ir nacionalinės valstybės formavimusi. Nacionalinės aprangos idėja sinchroniškai iškilo tuo pačiu metu ne vienoje šalyje, iš Europos, kurioje užgimė, paplito visame pasaulyje. Tautinių kostiumų ir jų dėvėjimo kultūros klostymasis įvairiose Europos šalyse buvo tęstinis procesas, pasitaikantis XIX a. pirmojoje pusėje ir vis dažnėjantis nuo amžiaus vidurio. XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje tautinis kostiumas jau buvo suvokiamas kaip vienas įprastų nacijos simbolių, reikalingų kiekvienos šalies kultūrai. Šiame darbe siekiama nustatyti, kokių idėjų rinkinys sudaro nacionalinio kostiumo koncepcijos turinį, ir kokiais būdais konstruojama jo forma. Šie aktualūs nacionalizmo istorijos ir teorijos klausimai pastaruoju metu yra analizuojami daugelyje Europos ir pasaulio valstybių. Siekiama apibendrinti visuotinius nacionalinio kostiumo tapsmo dėsningumus ir atsižvelgiant į juos įvertinti, kaip lietuviški tautinio kostiumo modeliai atliepia bendrąsias europines tendencijas, ir kuo yra saviti. Lietuvių tautinis kostiumas buvo pradėtas kurti, kai tokios aprangos samprata Europoje jau buvo susiklosčiusi, todėl tikėtina, kad jo formų kaitoje atsiskleidžia tiek bendri nacionalinių kultūrų formavimosi dėsningumai, tiek savitos jų interpretacijos, nulemtos Lietuvos XX a. istorijos ir kultūros gyvenimo ypatybių. Pažymėtina, kad ir Lietuvoje, ir kitose šalyse iki šiol dažniausiai apsiribojama vienos konkrečios tautos arba valstybės nacionalinio kostiumo analize.Tuo tarpu tautinio kostiumo idėja, kaip daugelis kitų nacionalizmui būdingų reiškinių, pasižymėjo modalumu ir buvo kopijuojama. Nauji modeliai konstruoti, derinantis prie pasaulinėje kultūroje ir nacionalinių valstybių politiniame bei kultūriniame gyvenime vykusių pokyčių. Universalių įžvalgų siekis tautinio kostiumo srityje yra rizikingas iššūkis, tačiau į jj neatsakius, neįmanoma aiškiai suvokti tautinio kostiumo suformavimo vienoje kurioje šalyje proceso, o tuo labiau įvertinti jo rezultatų. Lietuvių tautinis kostiumas pradėtas naudoti modernios lietuviškosios tapatybės raiškai XIX ir XX amžių sandūroje. Pirmieji kostiumai pasirodė tautinio atgimimo epochoje ir vystėsi drauge su kitomis laikotarpiui būdingomis nacionalinės kultūros formomis: muzika ir šokiu, dramaturgija, meno saviveikla ir masiniais kultūros renginiais. Kostiumas kurtas ir naudotas siekiant lietuvių nacionalinės kultūros pilnatvės bei lygiavertiškumo tarp kitų tautų. Todėl kostiumo tyrimai yra paranki medžiaga įvairialypiams kultūros sociologinio, antropologinio, istorinio pobūdžio tarpdalykiniams tyrinėjimams, jie gali žymiai praturtinti kitų specifinių Lietuvos nacionalinės kultūros sričių ir šakų analizę. [Iš Įvado]

ENThe national costume is one of the material objects whose symbolic meaning exceeds their practical function. The symbolic use requires that the costume be designed to favorably reflect the national culture. It is constructed as a type of dress for which aesthetic characteristics are obligatory, and its status as a work of art is pre-programed. As a work of applied arts, the national costume symbolizes the nation and the state. As a person's outfit, it is also a symbol of personal identity: the connection between the national identity experienced individually and collectively. The concept of the national dress represents a certain vision of the world according to which the humanity is "naturally" divided into nations - different historical and cultural communities. The national costume provides a visual affirmation of this division. It is understood to be a product of the national culture as well as to represent the worldview and the character of the nation, to witness the continuity and vitality of the historic culture. The concept of the national costume is based on the core ideological attitudes of nationalism that are characteristic of all the specific forms of the national culture, as well as tightly connected with the interpretations of history that are typical of nationalism. The emergence of the national costume as a concept and as a material object is strongly related to the emergence of the nation and the nation-state itself. The idea of a national outfit arose synchronically at the same time in multiple countries, and spread throughout the world from Europe where it was born. The development of the culture of the national costume and of wearing one was a continuous process that first appeared in the early 19th century and became more prominent towards the mid-1800s. In the late 19th - early 20thh century the national costume was already understood as one of the usual symbols of the nation, necessary to the culture of every country.This study aims to identify the set of ideas that makes up the contents of the concept of the national costume, as well as the ways in which its form is constructed. These questions relevant to the history and theory of nationalism are currently analyzed in numerous European countries and globally. The goal is to identify the universal trends in the development of the national costume and then use that as a framework to discuss the ways in which the Lithuanian models of the national costume reflect the general European trends and how they stand out. When the Lithuanian national costume was first created, the concept of such outfits was already established in Europe, therefore it is likely that the variation of its forms reflects both the general trends of the development of national cultures and their unique interpretations based on the specific history and cultural life of the 20th century Lithuania. The idea of the national costume, like many other phenomena characteristic of nationalism, was modal and frequently copied. New models were constructed in tune with the changes that took place in the global culture as well as the political and cultural life of the nation-states. The challenge of universal insights regarding the national costume is risky, but without accepting it, it is impossible to understand the process of the emergence of the national costume in a particular country sufficiently clearly, not to mention the evaluation of the results of this process. The national costumes of Lithuania and other European countries maintain an obligatory connection to the folk dress, which is also ambiguous and complicated. As it emerged at the time when the traditional folk costumes were in decline or already out of use, the national costume was considered to be a means of appropriating the "natural" uniqueness of the folk dress, to maintain the continuity of its most significant details.The way the historical dress is interpreted, the emphasis on select details both reflects and shapes the nation's relationship with the historic heritage. The case of the Lithuanian national costume is relevant for the analysis of the general problem of the relationships between the modern creations and the folk prototypes. The national costumes remain an important object of the national cultures and their interrelationships and cultural exchange. Many countries are coming up with new models, and the older ones acquire the status of an autonomous cultural value. In the early 21st century, the topic of the national costume became even more relevant by the development of the internet technologies that spread the problematic throughout webpages and showed that wearing a national costume is inextricably related to studying it in the society. The aim of this publication is to study the characteristics of the phenomenon of the Lithuanian national costume in the context of the European countries with regard to the general trends of the development of the national costume as well as the methods of interpreting folk dress. Therefore the Lithuanian national costume has been studied by identifying and analyzing the universal trends of the emergence of the concepts of national costume, the mechanism of constructing the theoretical models, the conditions necessary to fulfill the models and the premises of their installation and vitality in the present-day culture. The objects of the study are the costumes, their projects and fixations. The latter include texts, photographs, drawings, video recordings. This is the first study to include almost all of the history of the Lithuanian national costume, except the most recent period. [From the publication]

ISBN:
9786098231267
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/95806
Updated:
2022-06-28 21:22:49
Metrics:
Views: 89
Export: