Through a glass darkly: British representations of the Polish-Lithuanian Union in the late-16th and 17th centuries

LTŠiame straipsnyje apžvelgiami po 1569 m. buvusių Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės santykių atspindžiai įvairiuose XVI a. pabaigos–XVII a. Britanijos rašytiniuose šaltiniuose. Čia analizuojami kūriniai parašyti tiek valdovų rūmų aplinkoje, tiek ir jiems dedikuotuose profesionalaus elito sukurtuose veikaluose, taip pat ir kitose tuo metu pasklidusiose publikacijose (knygose ir laikraščiuose), kurios buvo prieinamos plačiajai publikai. Išnagrinėta medžiaga atskleidžia, kad tie tekstai, kurie cirkuliavo tarp elito ar buvo sukurti žmonių, labiau įsigilinusių į Lenkijos-Lietuvos valstybės specifiką, linko pateikti stipresnę, labiau į Lenkiją orientuotą perspektyvą. Vis dėlto labai nedaug jų atskleidė praktinę unijos reikšmę. Pavyzdžiui, nuostabu, kad net gausiame Britanijos diplomatų susirašinėjime randama informacija apie uniją yra labai skurdi, nors Johno Peytono (jaunesniojo) parengtas tekstas, dedikuotas karaliui Jamesui VI/I bei jo valstybės sekretoriui, atskleidė nuostabų ryšio tarp dviejų Respublikos dalių paveikslą. Panaši situacija matyti ir plačiai paplitusiose naujienų spaudiniuose bei knygose, nors ji šiek tiek pagerėjo XVII a. pabaigoje pasirodžius tokiems leidiniams kaip Moseso Pitto "The English Atlas" ir Bernardo Connoro "History of Poland", kuriuose skaitytojams buvo pateikta daugiau kontekstinių duomenų apie Respublikos politinę sistemą. Anksčiausiuose laikraščiuose unijos tema ignoruota ir tik XVII a. antroje pusėje pradėta ją šiek tiek dažniau minėti.Yra pakankamai įrodymų, kad Britanijos skaitytojai žinojo apie Lenkijos-Lietuvos valstybę, tačiau pati šalis retai kada buvo pristatoma kiek tiksliau ar išsamiau. Dėl to jie turėjo gana miglotą suvokimą apie praktinį valstybės funkcionavimą. Pavyzdžiui, britų autoriai menkinimo ar net neigė faktą, kad po Liublino unijos Lietuva tapo lygiaverte Lenkijai Respublikos dalimi. Maža to, nedaug rašytojų ar redaktorių apskritai manė, kad jų skaitytojams verta paaiškinti elementariausius unijos veikimo principus ar suteikti įžvalgų apie jos organizacijos funkcionavimą. [Iš leidinio]

ENThe article discusses how post-1569 relations between Poland and the Grand Duchy of Lithuania were presented in various written materials produced in Britain in the late-16th and 17th centuries. It analyses both the materials produced by and for the court or professional elites, and widely circulating publications (books and newspapers) which were readily available to the general reading public. It argues that there is strong evidence that British readers were aware of the existence of the Polish-Lithuanian Union, although the union itself was rarely presented either accurately or in any detail. They therefore had a very blurred conception of how it functioned in practice, as can be illustrated, for example, by British authors downplaying or simply denying the fact that after the Union of Lublin Lithuania became a constituent part of the Commonwealth with a status equal to that of Poland. Moreover, few writers and editors considered it necessary to provide readers with a proper explanation of the union’s basic ‘rules of engagement’, or any reflections on how it functioned on an organisational level. [From the publication]

• Citizenship and identity in a multinational Commonwealth : Poland-Lithuania in context, 1550-1772 / edited by Karin Friedrich and Barbara M. Pendzich. Leiden ; Brill, 2009. xix, 307 p.
• In the shadows of Poland and Russia : the Grand Duchy of Lithuania and Sweden in the European crisis of the mid-17th century / Andrej Kotljarchuk. Huddinge : Södertörns högskola, 2006. xiv, 347 p.
• The Image of Lithuania in English publications in the 17th century / Gintautas Sliesoriūnas. Lithuanian historical studies. 2012, vol. 16, p. 95-118.
• “Wee have tidings out of Polonia": English corantos, news networks, and the Polish-Lithuanian Commonwealth / Anna Kalinowska. News in early modern Europe: currents and connections / edited by Simon Davies, Puck Fletcher. Leiden ; Boston : Brill-Rodopi, 2020. P. 41-57.