Istorijos interpretavimas šiuolaikinėje lietuvių eseistikoje

LTStraipsnyje aptariami istorijos vaizdavimo ypatumai Sigito Parulskio esė rinktinėje "Amžinybė manęs nejaudina" (2018). Atskleidžiama, kaip autoriaus kultivuojamas esė žanras paradoksaliai derina subjektyvumą, kritinę ironišką pasakojimo perspektyvą ir konvencines istoriografinės analizės kategorijas (valstybė, religija, visuomenė, kolektyvinė tapatybė, kultūra). Prieštaringų literatūrinės vaizduotės ir istorijos faktiškumo reikšmių ir sąveikų tyrimas leidžia patikrinti naujojo istorizmo tezę apie „tekstų istoriškumą ir istorijos tekstualumą“. [Iš leidinio]

ENThe article discusses the peculiarities of the representation of history in Sigitas Parulskis’s essay collection Eternity does not move me (2018). The essay as genre in this book unites subjectivity, critical and ironic mode of narration and the conventional categories of historiographical analysis (the state, religion, society, collective identity, culture). Explanation on the ambivalent sense and relationship between literary imagination and historical facticity is done to prove the New Historicism slogan “the historicity of texts and the textuality of history”. [From the publication]