Bendroji organologija: tarp organizmo ir mašinos

LTStraipsnyje analizuojama organologijos teorija, kuri apibrėžia sąveiką tarp organizmo ir mašinos. Organologijos terminą pasiūlė George’as Canguilhemas tekste „Mašina ir organizmas“ (1947). Remdamasis savo pirmtakais, tyrinėjusiais technologijas, – Ernstu Kappu, Alfredu Espinos ir André Leroi-Gourhanu, – Canguilhemas teigia, kad įrankiai ir technologijos gali būti suprantami kaip biologinių organizmų tęsiniai. Tad orga nologija ne tik analizuoja organizmų ir mašinų sąveikas, bet ir pačias mašinas apibrė žia kaip žmogaus rūšies organus. Šią sąsają perėmė Gilbert’as Simondonas, analizavęs techninius objektus kaip priklausančius bendrajai ontogenezei, apimančiai tiek orga ninius, tiek neorganinius esinius. Dar vėliau šias idėjas išplėtojo Bernardas Stiegle ris, sukūręs „bendrąją organologiją“ bei teigęs, jog žmogaus subjektyvumas gali būti įsteigiamas ir palaikomas tik išrandant įrankius ir organizuojant tai, kas neorganiška. Stieglerio organologijos teoriją perima ir performuluoja Yuk Hui, kuris teigia, jog tech ninis objektas tampa organinis ta prasme, kad jis inkorporuoja organines savybes, pavyzdžiui, rekursyvumą ir atsitiktinumą. Tad „bendroji organologija“ ne tik kves tionuoja opoziciją tarp mechanicizmo ir vitalizmo, bet ir įrašo techninius objektus į gyvų būtybių kontinuumą. [Iš leidinio]

ENIn this article, I discuss the theory of organology, which examines the interaction between the organism and the machine. The term “organology” was proposed by Georges Canguilhem in his text “Machine and Organism”. Referring to his predecessors, such as Ernst Kapp, Alfred Espinas, and André Leroi-Gourhan, Canguilhem argues that tools and technologies can be understood as an extension of biological organisms. Thus, organology examines the relationships between organisms and machines as well as redefines machines as organs of the human species. In a similar manner, Simondon examines technical objects as belonging to general ontogenesis, which encompasses both living and non-living beings. Later, this idea is significantly elaborated by Bernard Stiegler who creates his own theory of “general organology” and asserts that human life can be maintained only through the invention of tools and the organization of the inorganic. The notion of “general organology” is taken further by Yuk Hui who argues that technical objects are becoming organic in the sense that they incorporate organic properties, such as recursivity and contingency. Thus, not only does “general organology” question the opposition between mechanism and vitalism but also inscribes technical objects into the continuum of living beings. [From the publication]