LTNepaisant kūrybiškumo, kultūriniai veiksmai nėra steigimas iš nieko. Jie remiasi ankstesniais veiksmais, jų pasyvia arba aktyvia atmintimi ir pratęsimu. Atmintis yra negalima be užmaršties. Norėdami atsiminti turime atsirinkti tai, kas svarbu, ir tai, kas nesvarbu. Atminties mechanizmas paremtas užmarštimi, kuri ne paneigia atmintį, bet savotiškai ją paverčia pasyvia. Pasyvi atmintis (užmarštis) gali virsti aktyvia atmintimi per aktualizacijos ir reaktyvacijos veiksmus. Raštas yra pasyvi atmintis, kuri gali būti aktyvuota supratingu perskaitymu. Straipsnio tikslas – aptarti mobiliojo telefono fenomeną kaip socialinio-kultūrinio rašymo pavyzdį ir kelti klausimą apie rašto ir atminties santykį. Remdamasis italų filosofo Mauricio Ferrario, taip pat Jacques’o Derrida ir Edmundo Husserlio rašto koncepcijomis nagrinėsiu rašto kaip kultūrinės sedimentacijos ir atminties modelį. [Iš leidinio]
ENEven though cultural actions are creative, they are not established ex nihilo. They are based on previous actions, their passive or active memory, and extension. Memory is impossible without forgetting. To remember, we have to choose what matters and what does not. The mechanism of memory is based on forgetfulness, which does not deny memory as such, but in a sense makes it passive. Passive memory (forgetfulness) can be transformed into active memory through the actions of actualization and reactivation. Writing is a form of passive memory that can be activated by intelligent reading. The aim of the article is to discuss the phenomenon of the mobile phone as an example of socio-cultural writing and to raise the question of the relationship between writing and memory. Based on the concepts of writing developed by the Italian philosopher Mauricio Ferraris, Derrida, and Husserl, I argue that writing is a model of cultural sedimentation and memory. [From the publication]