LTMonografijoje pateikiama besimokančios organizacijos koncepcijos analizė ir mokyklos kaip besimokančios organizacijos sampratos studija atkleidė besimokančios organizacijos fenomeno raiškos skirtumus vadybinėje ir edukacinėje terpėje. Verslo ir paslaugų organizacijoms siekis žūtbūt išlikti yra akstinas mokytis; mokyklos tapsmas besimokančia organizacija siejasi ne su žūtbūtiniu išlikimu rinkoje, o gali būti nulemtas socialinių, politinių (konjunktūrinių) sprendimų, mados ir įvaizdžio siekių. Įžvelgtas pavojus, kad besimokančios organizacijos bruožai edukacinėje praktikoje gali reikštis kaip “verbaliniai-imitaciniai žaidimai” ir nepaveikti giluminių organizacijos kultūros normų, todėl ieškota atsakymų kaip transformuojasi, kinta arba kokių savitų bruožų įgyja besimokančios organizacijos koncepcija, integruota į edukacinę praktiką? Kokie požymiai mums rodo mokyklą esant besimokančia organizacija, arba priešingai, kuo remiantis, galima teigti, kad mokykla tolsta nuo besimokančios organizacijos modelio? Ar Lietuvos reformuojama mokykla įgyja realių besimokančios organizacijos bruožų, t.y. ar šiuo metu vykstanti švietimo reforma inicijuoja (slopina) mokyklos transformaciją į besimokančią organizaciją?. Atlikto empirinio tyrimo faktai leidžia mokyklos kaip besimokančios organizacijos diagnostinių indikatorių įvairovę pagrįstai apibendrinti iki dviejų kriterijų: organizacijos aktyvumo ir procesų pusiausvyros. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Besimokanti organizacija; Mokyklos vadyba; Learning organization; School management.
ENThe analysis of the concept of a learning organisation and a study of the concept of school as a learning organisation provided in the monograph revealed the differences of the phenomenon of a learning organisation in management and educational environments. The goal of business and services organisations to stay above water at any cost is their impulse for learning; the transformation of a school into a learning organisation is not linked with their survival at any cost but may be decided by social and political decisions or fashion and image. A threat was identified that features of a learning organisation in educational practice may be expressed as verbal-imitation games that do not influence basic cultural standards of the organisation; therefore, answers were sought about transformation, alteration or acquisition of specific features in the concept of a learning organisation after integration into educational practice. What characteristics indicate a school’s being a learning organisation or, on the opposite, what guides to a conclusion that a school is receding from a model of a learning organisation? Do schools under reformation in Lithuania acquire actual features of a learning organisation, i.e., does the educational reform in progress in Lithuania initiate (inhibit) the transformation of school into learning organisations? Facts of an empirical research allows reasonable generalisation of all diagnostic indicators of a school as a learning organisation to two criteria: activity of an organisation and balance of processes.