Naikinamoji ideologija? Keletas pastabų apie nacionalsocializmo nusikaltimų aiškinimus

LTNacionalsocializmo (NS), Holokausto tyrinėtojai ar apmąstytojai neretai tiesiogiai, netgi tiesmukai pabrėžia nacių ideologijos ir jų nusikaltimų sąryšį. Dažniausiai ideo logija (antai rasinis antisemitizmas) jų traktuojama kaip pamatinė Holokausto / Šoa prielaida. Pastebint, kad ryšys tarp ideologijos ir masinio žmonių naikinimo brėžia mas per greitai ir per griežtai, straipsnyje, pasitelkus ir keletą pirminių, svarbiausių NS šaltinių, mėginamas kritiškai svarstyti „NS ideologijos“ eksplanacinis potencialas, kaip objektą pasirenkant keletą įtakingų, daugiausia istoriografinių pavyzdžių. Patys naciai post hoc ideologiškai aiškino daug ką, taip pat tuos savo veiksmus, kurių rezul tatus šiandien suvokiame kaip Holokaustą / Šoa. Tačiau mes, norėdami šitai suprasti sau ir paaiškinti kitiems, užuot sekę nacių (ideo)logika, turėtume stengtis suvokti nacionalsocialistinio naikinimo tikrovę labiau diferencijuotai – tiek kalbėdami apie skirtingo lygmens „naikintojus“, tiek atsižvelgdami į skirtumus tarp anuometinių naikintojų motyvų bei savimonės ir vėlesnių jos pa(si)aiškinimų remiantis tuo, „kas iš viso to išėjo“. Tekste pirmiausia remiamasi Hannah’os Arendt totalitarizmo tyrinėjimų ir blogio apmąstymų tradicija, taip pat Hermanno Lübbe’s, Odo Marquardto optimistinės istorinės epistemologijos kritika. [Iš leidinio]

ENThe researchers of National Socialism (NS) and Holocaust often emphasize the apparently direct link between Nazis’ ideology and their crimes. They tend to interpret ideology (racial antisemitism in particular) as the foundation and key implication of Holocaust / Shoah. The article argues that the link between ideology and genocide is drawn too fast and too carelessly, and therefore attempts to provide a critical analysis of the explanatory potential of NS ideology, based on primary NS sources and historiographic examples. Nazis themselves post hoc explained many things (including their own actions) as ideologically driven – the outcomes of which we today perceive as Holocaust or Shoah. However, if we truly want to understand and explain these phenomena, instead of following Nazis’ (ideo)logical explanations, we ought to understand the reality of National socialist destructive actions in a more nuanced manner: namely, by differentiating between different types of “destructors”, their motives and self-consciousness, as well as their later explanations of “what happened because of that”. The article is based on Hannah Arendt’s research of totalitarianism and her reflections on evil, as well as Hermann Lübbe, Odo Marquardt and others’ critique of the optimistic historical epistemology. [From the publication]