Lietuvių literatūra istorinės tiesos paieškose: trys nepriklausomybės dešimtmečiai

LTŠiame straipsnyje apžvelgiamas lietuvių literatūros procesas nepriklausomybės perspektyvoje, pradedant nuo Sąjūdžio mitinguose išryškėjusių dominančių, autoritetų ir kūrinių, kurie buvo ir yra aktualūs literatūros raidos požiūriu. Iš laiko perspektyvos matyti, kad trys nepriklausomybės dešimtmečiai aktualizavo šiek tiek skirtingas literatūros tendencijas, ir galėtume kalbėti net apie skirtingų žanrų dėliojamus akcentus, tačiau visus šiuos nepriklausomybės dešimtmečius Ariadnės siūlu istorinių įvykiu labirinte sujungia itin aktualus visam XX amžiui poezijos žanras. Poezijos tekstais prasideda Atgimimas, poezijos tekstus ir poetinę stilistiką sintetina eseistika, mažoji proza, poetinė proza, ir net pasiekusi trečią nepriklausomybės dešimtmetį lietuvių literatūra vis dar išsaugo poezijos pamokas. Šiame straipsnyje siekiama nueiti bent svarbesniais istorijos labirintų takeliais ir, apžvelgus ryškiausius autorių ir kūrybos ryšius ir sąsajas, įvardyti ir iš laiko nuotolio įvertinti reikšmingas literatūros raidos tendencijas, pokyčius bėgant laikui ir poslinkius stilistinėse sistemose. Apžvalginis straipsnio pobūdis leidžia suvokti poezijos įtakos galią, pastebėti ir įvardyti svarbiausius jos ženklus literatūros raidoje, tačiau specifiškesnius pačios poezijos, taip pat jos paliestus eseistikos, prozos tekstus vertėtų panagrinėti atskiruose tyrimuose. [Iš leidinio]

ENThe article focuses on the beginning of the Singing Revolution in Lithuanian culture and tries to identify the most significant dominant features in order to understand the entirety of the new changes in literature. In the face of political upheaval, such a dominant feature was the question of truth; however, the well-established poetry tradition – romantic, neo-romantic, modern neo-romantic, which coexisted with social realism in Soviet times, and experimental – did not raise such questions of truth but only reflected the nation’s collective expectations. The evolution of Lithuanian literature, which was highly fragmented during all the decades of the Soviet occupation, united the country through the expatriate poet Bernardas Brazdžionis while he was visiting Lithuania in the summer of 1989. Poetic texts predominated during the first demonstrations of Sąjūdis (the Reform Movement), but while trying to understand their position in the general Lithuanian culture and literature discourse, one needs to acknowledge the leading nature of poetry throughout the Soviet times: having its niche in the cultural system, poetry posed a large number of vexed questions, sought philosophical profundity, and was able to constantly address the deepest metaphysical questions even in strict censorship conditions.Lithuanian prose, which evaded the requirement by the doctrine of social realism to portray the world and characters engaged in class struggles, also found support in the poetry system and created a non-linear but coherent narrative where metaphors prevail. Lithuanian prose poetry became a sign of esthetic quality in independent Lithuania too, where the question of truth, which was important for achieving independence, found a way similar to that of poetry – through memoirs and essays to esthetics and little prose. At the beginning of independence, poetry, which had fed Lithuanian prose with its ideas, themes, conception of the world and esthetic solutions, also merged with memoirs and essays, thus being part of the discourse of telling the truth. [From the publication]

• Eduardas Mieželaitis tarp Rytų ir Vakarų: pasivaikščiojimas su Waltu Whitmanu ir staugsmas su Allenu Ginsbergu / Elena Baliutytė-Riliškienė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019. 350 p.
• Istoriografinė metafikcija šiandienos lietuvių istoriniame romane / Vytautas Martinkus. Colloquia. 2009, 21, p. 78-95.
• Naujausioji lietuvių literatūra : (1988-2002) / sudarė Giedrius Viliūnas. Vilnius : Alma littera, 2003. 463 p.
• Nuobodulio estetika Lietuvos fotografijoje / Agnė Narušytė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2008. 302 p.
• Poetikos negalimybė, arba Ezopo kalba semiotikos ir literatūros sociologijos akiratyje / Dalia Satkauskytė. Colloquia. 2016, 36, p. 13-30.
• Prozos būsenos, 1988-2005 / Jūratė Sprindytė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2006. 290 p.