Time performance rules in Dzūkai solo singing

LTMuzikinio konteksto ir emocijų sąlygoti sistemingi muzikinio atlikimo netaisyklingumai (gyvo muzikos atlikimo skirtumai nuo mechaniškai tikslaus) išreiškiami vadinamaisiais atlikimo dėsniais (ar taisyklėmis, angl. performance rules). Laiko domeno atlikimo dėsniai yra geriausiai ištirti (palyginti su dinamikos, aukščio ir kt.). Juos tiriant naudojamos „tempo kreivės“, kurios vaizduoja atlikimo garsų sekos trukmių nuokrypius nuo mechaniškai tikslių. Trukmių matavimus nesunku atlikti, kai garsų atakos yra trumpos ir aiškios. Tačiau instrumentų, kurių garso atakos yra ilgesnės, taip pat balso atveju, šiuos dėsnius tirti sunkiau. Tyrimų apie atlikimo dėsnius tradicinėje muzikoje nėra daug. Šiame straipsnyje pateikiami tokių dėsnių dzūkų dainavimo tradicijoje tyrimo rezultatai. Akustinei analizei pasirinkti dešimties dainų garso įrašai. Visi dešimt dainininkų buvo tipiški žinomi dzūkų tradicinio dainavimo stiliaus atstovai. Nagrinėjama, kaip atlikimo dėsniai (pasiremiant jų nomenklatūra straipsnyje Friberg, Bresin, and Sundberg 2006) pasireiškia šiuose solinio dainavimo pavyzdžiuose. Pirmiausia tiriami dvidalio ritmo atlikimo dėsniai – inégales, „trukmės kontrasto“ (angl. duration contrast) ir „dvigubos trukmės“ (angl. double duration) dėsniai. Inégales dėsnis aprašo, kaip interpretuojamas dviejų vienodų ritminių verčių darinys. Nustatyta, kad trumpoms dzūkų dainavimo garsų poroms galioja modelis SL (angl. Short-Long, t. y. tarsi nežymiai „sinkopuojama“). (Kitų lietuvių tradicinio dainavimo dialektų atveju yra atvirkščiai.) Intonuojant ilgesnes trukmes ši tendencija ne tokia ryški. „Trukmės kontrasto“ dėsnis teigia, kad (pirmos) didesnės ir (antros) mažesnės ritminių verčių darinys iš tikrųjų atliekamas kontrastingiau.Pavyzdžiui, aštuntinės su tašku – šešioliktinės realių trukmių santykis didesnis negu 3:1. Nustatyta, kad šio dėsnio raiška dzūkų dainose labai plati – aptariamasis santykis gali būti nuo apytiksliai 1,5:1 iki 5:1, t. y. pastebimos ir atvirkštinės tendencijos. „Dvigubos trukmės“ dėsnis teigia, kad ritminių verčių 2:1 (pavyzdžiui, ketvirtinė – aštuntinė) darinys atliekamas iš tikrųjų ne taip kontrastingai – realių trukmių santykis mažesnis negu 2:1. Šis dėsnis priešingas „trukmės kontrasto“ dėsniui. Pagal minėto švedų mokslininkų tyrimo rezultatus, kai reiškiasi „dvigubos trukmės“ dėsnis, „trukmės kontrasto“ dėsnis „išjungiamas“. Silpna „dvigubos trukmės“ dėsnio tendencija pastebėta ir tirtuose dzūkų dainavimo pavyzdžiuose. Tridalio ritmo dėsniai nagrinėti pasiremiant „chronotopologinio žemėlapio“ metodu (Honing 2013: 372–373). Dzūkų dainininkai darinį 1:1:1 atlieka įvairiai, tačiau juntama silpnesnė ar stipresnė tendencija pratęsti paskutinį garsą, t. y. pritaikyti formulę SSL (ar ISL – angl. Intermediate-Short-Long). Beje, tai skiriasi nuo Vienos valso ritmo interpretavimo (SLI). Aptariamoje klasifikacijoje (Friberg, Bresin, and Sundberg 2006) yra dar du dėsniai, susiję su laiko sfera – „frazės arka“ (angl. phrase arch) ir „pabaigos ritardando“ (angl. final ritardando), jie būdingi akademinės muzikos atlikimui (pirmiausia vakarietiškos klasikos ir romantizmo muzikai). „Frazės arka“ apibrėžiama taip: „sukurti arkos tipo tempo ir garso lygio pokyčius frazėje“. „Pabaigos ritardando“: „ritardando pritaikymas kūrinio pabaigoje“.Šie dėsniai neaptikti tradiciniame dzūkų dainavime. Remdamiesi savo patirtimi galime preliminariai teigti, kad šie atlikimo dėsniai nebūdingi ir kitiems lietuvių tradicinio dainavimo dialektams. Nustatyti dzūkų solinio dainavimo dėsningumai sudaro prielaidas kurti stiliaus „žemėlapį“; jie reiškiasi kaip regioninio stiliaus žymenys, idiosinkrazijos. Lyginant su atlikimo dėsniais, nustatytais pasiremiant akademinės muzikos atlikimo tyrimais, galima įžvelgti universalią ir lokalią dėsnių raišką. Siūlomus metodus galima pritaikyti tiriant ir kitų tradicinio dainavimo dialektų stilistiką. [Iš leidinio]

ENAt the beginning of the paper, the general features of “live” music performance, its differences from mechanically accurate performance, and techniques for examining those differences and setting out the performance rules are discussed. The focus is on the time performance rules, that is, systematic differences in durations from the nominal ones presented in notations. It is further explored how these rules (duple rhythm rules inégales, “duration contrast,” “double duration,” as well as triple rhythm rules, and the rules “phrase arch” and “final ritardando”) manifest themselves in traditional Dzūkai (a Lithuanian music dialect) solo singing. The similarities and differences of this manifestation in comparison with the results of previous studies of other music styles are discussed. [From the publication]