LTNagrinėjamas laikotarpis apėmė dvi skirtingas politinės, socialinės-ekonominės ir kultūros istorijos epochas. Tyrimas prasideda dar XIX a. II pusės - carinės Rusijos laikais, kada buvo draudžiama spauda lotyniškais rašmenimis, persekiojama Katalikų bažnyčia. Kita vertus, tai jau pobaudžiavinė epocha, kuriai būdingas visuomenės laisvėjimas, įvairių politinių ir ideologinių srovių formavimasis, struktūriniai pokyčiai kaime, pramoninių miestų augimas. Ši epocha pažymėta nuolatinės tautinės ir religinės konfrontacijos ženklais. 1918 m. buvo atkurta Lietuvos valstybė, tačiau Rytų Lietuva su sostine Vilniumi 1920 m. atiteko Lenkijai. Čia gyvenusiai lietuvių bendruomenei vėl teko kovoti už tautinės tapatybės išsaugojimą, siekį susijungti su didžiąja Lietuva. Darbas baigiamas Antrojo pasaulinio karo metais, kada mirė tiek L. Bielinis, tiek kun. B. Krištaponis Medžiaga biografijoms imta daugiausia iš archyvinių šaltinių, kurie išsklaidyti daugelyje rinkinių, susimaišę su įvairiais kitais dokumentais. Pirmiausia norėtųsi išskirti Vilniaus arkivyskupijos dokumentų kolekciją, kurioje sudėtos kunigų bylos. Ji yra saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje. Tarp jų pavyko rasti ir Benedikto Krištaponio bylą, kurią sudaro bendra informacija apie asmenį, jo išsilavinimą, paskyrimus tarnauti bažnyčiose, parapijiečių prašymai ir skundai dėl klebono veiklos. Šios bibliotekos fonduose taip pat yra vienas kitas dokumentas, kuriame yra informacijos apie tarpukario Adutiškio bažnyčią, kleboniją ir parapiją, šv. Mikalojaus bažnyčios Vilniuje kunigus ir pan. Darbui ypač pasitarnavo krikščionių demokratų krypties (kartu buvęs Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto organas) laikraščio „Vilniaus rytojus" redakcijos archyvas, nes ten išlikę korespondentų laiškai iš Adutiškio, Tverečiaus ir kitų Lietuvos miestelių bei kaimų.Tuose laiškuose yra informacijos apie to laikmečio įvykius, apie kun. B. Krištaponį ir L. Bielinį, kitus ten gyvenusius žmones. Laikraštis buvo labai mėgstamas provincijos skaitytojų, jj buvo galima rasti „Ryto" draugijos skaityklose. Šie korespondentų laiškai yra autentiški ir neretai daug vertingesni, negu tai, kas jau būdavo išspausdinama laikraštyje, nes publikacijos paprastai būdavo sutrumpinamos, koreguojamos. Informaciją apie kun. B. Krištaponio veiklą papildė ir Lietuvių mokslo draugijos archyvo dokumentai. Taujėnų ir Tverečiaus bažnyčių metrikų knygos yra saugomos Lietuvos valstybės istorijos archyve. Jose rasta medžiagos apie tiriamų asmenų šeimas. Tai leido geriau suprasti aplinką, kurioje tiriami asmenys formavosi kaip asmenybės. Šiame archyve yra saugoma garsioji Žaslių bažnyčios kunigų byla, kurioje figūravo ir kunigystės kelią pradėjęs kun. B. Krištaponis. Čia taip pat yra ir vėlesnės, tarpukario laikų, bylos, susijusios su Adutiškio klebonu ir, iš dalies, L. Bieliniu. Jos šiek tiek dubliuojasi su Vrublevskių bibliotekoje saugoma medžiaga. Kita vertus, šiose bylose yra sukaupti daugiausia lenkų parapijiečių prašymai ir skundai Vilniaus arkivyskupijos kurijai, todėl jose atsispindi kitos konfrontuojančios pusės pozicija. [Iš Įvado]