LTĮvairių šalių politikų, mokslininkų, žiniasklaidos atstovų ir šiaip besidominančių žmonių dėmesys multikultūriškumo temai pastaraisiais dešimtmečiais akivaizdžiai išaugo. Viena tokio dėmesio priežasčių yra pasaulyje vykstantys globalūs procesai ir šių dienų specifika – tarptautinės migracijos srautų didėjimas, internetas ir nuolat besiplečiantys socialiniai tinklai. Viso to pasekmė – daugelyje šalių susiformavusi arba dar besiformuojanti daugiakultūrės visuomenės aplinka. Žvelgiant istoriškai, reikia pripažinti, kad daugiakultūriškumo apraiškų galima rasti dar ankstyvosiose žmonijos civilizacijose. Pavyzdžiui, toks megapolis kaip Sirijos sostinė Damaskas (jo istorija siekia daugiau negu 7 tūkst. metų) arba senovės Persijos (dabartinio Irano) sostinė Persepolis (518 m. pr. Kr.), kurie dėl savo geografinės padėties jau žiloje senovėje buvo daugelio kultūrų centrai, ir, kaip senovės Egiptas, graikų civilizacija ir Romos imperija paliko ryškius pėdsakus formuojantis daugiakultūrėms visuomenėms. Pastebėta, kad įvairių šalių (pvz., Didžiosios Britanijos, JAV, Kanados ir kt.) suklestėjimas per pastaruosius šimtmečius taip pat neatsiejamas nuo tų visuomenių daugiakultūrių procesų plėtros. Knygos rengėjai, pritardami kai kuriems autoriams, pvz., Panikos Panayi (2004, p. 466–480), taip pat įsitikinę, kad prieš pradedant aptarti multikultūriškumo temą naudinga išsiaiškinti, 1) kokią įtaką šis procesas darė praeities visuomenėms ir 2) kaip istorinis veiksnys gali veikti multikultūriškumo procesų plėtrą šiuolaikinėje visuomenėje. [Iš Pratarmės]