Jonas Basanavičius: gyvenimas ir veikla Vilniuje, 1905 metų rugpjūtis - 1907 metų kovas

LTDr. Jonas Basanavičius (1851-1927) Lietuvos istorijoje yra vienas šviesesnių protų. Jo asmenybės genijus Lietuvos kultūros raidos kontekste dar nėra aiškiai suvoktas ir įsisąmonintas. Basanavičius visų pirma buvo žmogus. O koks jis buvo žmogus? Ir koks buvo jo Vilniaus idealas? Basanavičiaus apsigyvenimas ir sąmoninga, kryptinga bei nuosekli veikla Vilniuje gali būti deramai suvokta tik pasiaiškinant Basanavičiaus kilmę plačiąja prasme, t. y. atsižvelgiant ne tik į socialinius-teisinius, bet ir į bendruosius kultūrinius-istorinius šio klausimo aspektus. Darbo tikslas yra aprašyti Basanavičiaus gyvenimą ir veiklą Vilniuje nuo 1905 metų rugpjūčio iki 1907 metų kovo mėnesio to meto lietuvių kultūros kontekste. Darbo uždaviniai: 1) apsibrėžti istorinį laikotarpio kontekstą; 2) pasiaiškinti Basanavičiaus kilmę plačiąja prasme; 3) apibūdinti bendruosius Basanavičiaus pasaulėžiūros ir mąstysenos bruožus; 4) apsibrėžti Basanavičiaus istoriosofinį santykį su Vilniumi; 5) nustatyti, kaip Basanavičius savo gyvenimo ir veiklos Vilniuje 1905-1907 metais kontekste reflektavo Lietuvos (LDK) istorinę praeitį ir modeliavo šalies ateitį per Vilnių kaip Lietuvos valstybinės praeities simbolį. Darbo pobūdis (naratyvas) yra apibūdintinas kaip sintetinė kultūros istorija su mikroistorijos bruožais, kur pasakojimo centre - Basanavičiaus asmenybė, jo mąstysena. Taikant išsamaus (turtingo) aprašymo metodą naudojamos vadinamosios kapsulės - rėmeliuose įrašyti glausti pasakojimai, papildantys bendrą darbo naratyvą.Specifinis gimtųjų Bartninkų istorijos kraštovaizdis, paties Basanavičiaus asmeniniai būdo bruožai bei anksti įgytos kompetencijos ir, svarbiausia, iš prosenelių paveldėta gyvos kultūrinės atminties tradicija leidžia pagrįstai kelti Basanavičiaus tapsmo „dvasios aristokratu" prielaidą. Basanavičiaus parengti „Atsišaukimas į lietuvių tautą", Memorandumas Rusijos vyriausybei, įžanginė Lietuvių suvažiavimo kalba ir TLDP Manifestas yra nuoseklūs, subalansuoti politiniai dokumentai, kurių vidinė struktūra, argumentavimo logika, konstitucinė išraiška ir, svarbiausia, aristokratinė dvasia, leidžia kalbėti apie valstybinės politikos matmenį. Vilniaus - kaip Lietuvos valstybinių šaknų - simbolio problema Basanavičius reflektuojama savimonės lygiu ir priklauso bendrai šiuose dokumentuose išdėstytai koncepcijai. Lietuvių mokslo draugijos įkūrimas - kaip teorinis lietuvių tautos kultūrinių ir politinių aspiracijų pagrindimas - buvo dėsningas Lietuvos Atgimimo įvykis. Draugijos steigiamojo darbo metu Basanavičius prisidėjo prie Mečislovo Davainio-Silvestraičio organizuojamo laikraščio Litwa parengimo. Laikraštis bylojo apie labai aiškią pilietinę programą: ugdyti tautine dvasia lietuviškai nemokančius, bet lietuviais besijaučiančius asmenis, ir vienos kalbos vyravimui priešpastatyti tautinę sąmonę. [Iš leidinio]

ENDr. Jonas Basanavičius (1851-1927) was one of the brightest minds in the Lithuanian history, the genius of whose personality in the context of Lithuanian cultural development has not yet been fully understood and perceived. First and foremost Basanavičius was a human being. But what kind of a human being was he? And what was his ideal of Vilnius? Basanavičius' decision to settle down in Vilnius and his consistent and conscious activity in Vilnius can be fully comprehended only by addressing the origins of Basanavičius in a wider context, i.e., with regards to not only social-legal, but also general cultural-historical aspects of the issue. The object of this thesis is the analysis of the life and activity of Basanavičius in Vilnius from August 1905 until March 1907 in the context of the Lithuanian culture at the time. The objectives of the thesis: 1) to define the historical context of the period; 2) to analyze the origin of Basanavičius in a broader sense; 3) to describe the collective characteristics of Basanavičius' world-view and mindset; 4 ) to define Basanavičius historiosophical relationship with Vilnius; 5) to establish how Basanavičius, in the context of his life and activity in Vilnius from 1905 until 1907, reflected on the Lithuanian (Grand Duchy of Lithuania) historical past and designed the future of Lithuania through Vilnius as the symbol of the country's past. The narrative of the thesis is to be considered as the synthetic cultural history with the characteristics of micro-history, with the focus on the personality and mindset of J. Basanavičius. In order to achieve a detailed (rich) description, the thesis contains certain 'capsules' - specially segregated and concentrated narrations that uniquely complement the general narrative.The specific historical landscape of the native Bartninkai, the personality traits of J. Basanavičius and his early acquired competences and, moost importantly, the vivid cultural memory tradition that he had inherited from his ancestors, allows to reasonably make the assumption that J.Basanavičius had become a true 'spiritual aristocrat'. The works of Basanavičius - 'Appeal to the Lithuanian Nation', The Memorandum to the Government of Russia, the introductory speech for the congress of Lithuanians, The TLDP Manifesto - are all consistent and well-balanced political documents, the inner structure, argumentative logics, constitutional expression and, most importantly, the aristocratic spirit of which allow to discuss the dimension of national politics in Lithuania. The problem of Vilnius, as the symbol of Lithuanian national roots, is reflected by Basanvicius on a level of his own mindset. It belongs to the general conception covered in these documents. The establishment of the Lithuanian Association of Science - as the theoretical ground for the nation's cultural and political aspirations - was a well-thought through event in the Lithuanian renaissance. During the course of establishing the association, Basanavičius contributed to the preparation of the M. Davainis- Silvestraitis organized periodical 'Litwa', proclaiming an exceptionally clear civil agenda: to promote national spirit to non-Lithuanian speakers who considered themselves Lithuanians, where the domination of a single language (monopoly) is contra-positioned to the national consciousness. [From the publication]