The Features' expression of school as learning organisation : investigation of pupils' opinion

LTTyrimo tikslas – išanalizuoti moksleivių nuomonę apie besimokančios organizacijos veiklos bruožų raišką mokykloje. Duomenų rinkimo metodas – anoniminė apklausa raštu (N=447). Duomenų analizei panaudojus faktorinės analizės metodą buvo sutankinti kintamieji ir sudarytos tyrimo teorinius-diagnostinius konstruktus atliepiančios skalės. Koreliacinė, klasterinė ir antrinė faktorinė analizė buvo atliekama remiantis ne pavieniais kintamaisiais, bet sudarytomis skalėmis. Vertinant tobulėjimo paskatas nustatyta, kad moksleiviai objektyvias tobulėjimo paskatas (inovacijas ir aspiracijas (pvz., studijos universitete) vertina labiau nei subjektyvią kitų patirtį, kurią būtų galima perimti sąveikoje ir partnerystėje. Tai skatina prielaidą, kad Lietuvos edukacinėje praktikoje yra nepakankamai vertinamas vidinis subjektyvusis pradas (savo ir kito nuomonė, patirtis ir t.t.) ir vertinami tik objektyvūs išoriniai veiksniai (pvz., informacinės technologijos ir pan.). Vertinant šiuolaikines kompetencijas išryškėjo dvi tendencijos: daugiau nei trys ketvirtadaliai tiriamųjų mano, kad šiuolaikinės kompetencijos (verslumas, lyderystė, komunikavimo, problemų sprendimo gebėjimai) yra būtinos, tačiau tokių žinių ir gebėjimų jiems trūksta, mokykloje joms skiriamas nepakankamas dėmesys. Taip pat atskleistos mokykloje besireiškiančios kohezijos problemos, edukacinio autoritarizmo apraiškos, partnerystės stoka ir konkurencija tarp moksleivių. Mokykla, nespręsdama šių problemų, neartės prie besimokančios organizacijos teorinio modelio, t.y. ji netaps besimokanti organizacija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mokykla; Besimokanti organizacija; Mokinių nuomonės; School as learning organization; Pupils' opinion.

ENThe aim of the research is to analyse schoolchildren’s opinion about the expression of the features of the activities of the learning organisation at school. The method of collecting data was an anonymous written survey (N=447). After the method of a factorial analysis was used for the data analysis, scales corresponding theoretical diagnostic constructs were created. Correlation, cluster and a secondary factorial analysis were carried out on the basis of the scales created rather than on individual variables. In assessing the improvement incentives it was established that schoolchildren assessed objective improvement incentives (innovations and aspirations (i.e., studies at university) more than subjective experience of others, which could be taken over in interaction and partnership. This encourages the supposition that the internal subjective rudiment (one’s own or another person’s opinion, experience, etc.) is valued insufficiently, and that it is only the objective external factors (i.e. information technologies and the like) that are valued. In assessing contemporary competencies two tendencies became clear: more than three quarters of the individuals under investigation think that contemporary competencies (entrepreneurship, abilities to solve problems) are necessary, however, they lack such knowledge and abilities. Also problems of cohesion, manifestations of educational authoritarianism, a lack of partnership and competition among schoolchildren) are revealed. The school, unless it solves these problems, will not come close to the theoretical model of the learning organisation, i.e. it will not become a learning organisation.