LT2020 m. birželio 11 d. Lietuvos istorijos institute vykusiame knygos pristatyme Č. Laurinavičius pažymėjo, kad pagrindinė jo knygos tezė – lietuvių tautą „sukonstravo“ ne rusai, o rusai ir anglai, kad rusai nėra priešai – tik palaikant santykius su jais reikia pusiausvyros, kurios ne kartą nesilaikyta. Tame pačiame pristatyme kalbėjęs dr. Vladas Sirutavičius pažymėjo, kad Č. Laurinavičius savo knygoje vykusiai pagauna politikos niuansus, turi savo požiūrį. Ir su tuo reikia sutikti. Visų pirma autoriui (iš pažiūros gana lengvai) paklūsta dideli archyvinių dokumentų klodai ir plati naudota literatūra, kurios paskiri tomai, kaip sako pats autorius, kartais atsako tik į labai siaurus klausimus. Ko tekste daugiau – geopolitikos ar istorijos, atsakymas aiškus: geopolitikos daugiau pirmojoje dalyje, tačiau jau nuo Georgo Sauerweino veiklos, jo ir aušrininkų sąlyčių neginčijamai pradeda dominuoti istorija (ir įdomumas). Tyrimas yra naujas dėl to, jog Lietuva, įtaka jai apžvelgiama kaip Lietuvos su Vilniumi ir Klaipėda prasme, nors jau knygos pradžioje Č. Laurinavičius pažymi, kad nė viena ašis nematė tokios, ar matė tik su Vilniumi, ar tik su Klaipėda, o kas dar blogiau – Lietuva vis tiek buvo matoma kaip „sezoninė“ valstybė, kuri kažin ar išsilaikys apskritai. [Iš teksto, p. 184]