LTL. Timošenkos knyga – tai solidi monografija, įnešanti svarų indėlį į rusėniškos kultūros pažinimą. Už tai jam skirta prestižinė Tarptautinio Ivano Franko fondo premija (2021). Šioje knygoje gerai dera dvi perspektyvos. Joje Vilnius matomas tarsi ir iš vidaus, ir iš išorės. Vilniaus rusėniškas „vidus“ nušviečiamas daugiausia per jame atsiradusius rašytinius kūrinius, kurie vertinami plačiame „išoriniame“ Kijevo metropolijos kontekste. Per šią knygą byloja rusėniška Vilniaus dvasia. Pabaigai norėčiau pažymėti, kad Leonido Timošenkos knyga kuo puikiausiai demonstruoja nuo konfesinių ir tautinių įtampų, aistrų bei prietarų laisvos istoriografijos pavyzdį. Ir dėl tokio savo atvirumo, ir dėl gerai įvaldyto istorinio tyrimo bei istoriografinės refleksijos meno L. Timošenkos knyga gali labai praversti mezgant dialogą ir su praeities epochose gyvenusiais žmonėmis, ir su mūsų dienų įvairių šalių ir „mokyklų“ istorikų bendruomenėmis bei pavieniais tyrėjais. L. Timošenkos knyga – tai Vilniui būdingo dialogo kultūros pavyzdys, realizuotas mokslinės istoriografijos terpėje. [Iš teksto, p. 181]