Prekariško gyvenimo veiksniai, formos ir praktikos Lietuvoje : disertacija

LTPrekariato plėtra sietina su XX a. pabaiga, tačiau ypatingai didelio mokslininkų dėmesio ši tema susilaukė po 2008–2012 metų krizės. Jos pasekoje vakarų šalyse išplito prekariškas užimtumas ir prekariškas gyvenimas, o tai privertė daugelį akademikų permąstyti kapitalistinės sistemos ypatumus. Prekarizaciją patiriantys žmonės patiria didelę riziką nuskursti, susirgti, nebeišlaikyti turimų socialinių santykių, tapti politinių manipuliacijų aukomis, benamiais bei nusižudyti. Pastaraisiais dešimtmečiais stebima tendencija, kai išsivysčiusio ar sparčiai besivystančio kapitalizmo šalyse daugėja psichinės sveikatos sutrikimų ir ekonominių savižudybių, kylančių dėl prekariško užimtumo plėtros, persidirbimo, streso, chroniško nesaugumo ar galimybių dirbant išeiti iš skurdo stokos. Disertacijoje aptariamos prekariato, prekariteto, prekarizacijos, prekariško užimtumo ir prekariško gyvenimo sąvokų naudojimo galimybės ir ribotumai, analizuojamos šių reiškinių atsiradimo ir įsitvirtinimo priežastys bei pasekmės žmonių gyvenimams, tyrinėjama Lietuvos situacija prekariato temų pagrindu. Siekiant apžvelgti minėtas temas, darbe pasirenkama tarpdisciplininė mokslinės literatūros analizė, apimanti sociologų, ekonomistų, teisininkų, filosofų bei istorikų teorines įžvalgas ir praktinius tyrimus bei mišri empirinė metodologija, derinanti kiekybinį (nacionalinė apklausa, N-3005) ir kokybinį metodus (88 biografiniai interviu). Tyrime analizuojama 34–48 metų amžiaus karta, kuri aktyvųjį šeiminio gyvenimo kūrimo etapą gyveno drąstiškai kintančios visuomenės sąlygomis. Tikimąsi, kad disertacija reikšmingai prisidės prie geresnio prekarizacijos reiškinio supratimo Lietuvoje. [VDU ETD]Reikšminiai žodžiai: Nesaugumas darbe; Prekarizuotas (nesaugus) darbas; Prekarizacija; Precarity; Precarious work.

ENThe spread of precariat is linked to the end of the 20th century, however, this topic received a great number of researchers’ attention after the 2008-2012 crisis. People who experience precarisation become risk groups that are susceptible to becoming impoverished, ill, unable to maintain social relationships, become victims of political manipulations, become homeless or committing suicide. Recent decades showed an increase in mental health issues and economic suicide, which emerge due to the spread of precarious forms of employment, overwork, stress, chronic insecurity, depreciation, or the lack of opportunities to get out of poverty. This dissertation uses the wide concept of precarisation, which encompasses not only the characteristics of the precariat and the practices’ analysis, but also precarisation factors, links to subjectively felt social security, support networks, adaptation strategies, and the formation of identity peculiarities in precarious employment and precarious living conditions. Aiming to overview the aforementioned topics, the work contains interdisciplinary scientific literature analysis, covering the theoretical insights and practical research of sociologists, economists, lawyers, philosophers, and historians, as well as a mixed empirical methodology, combining the quantitative and qualitative methods. During the research, a target group of 34–48-year-olds was analysed. This target group was chosen purposefully, as it is the generation, which experienced the active period of family and professional life establishment during a time of drastic societal changes. It is hoped that the study will contribute to the analysis of precarious employment and precarious life in Lithuania. [VDU ETD]