Ankstyvoji modernizacija Užnemunėje: luominio mentaliteto erozija XIX amžiaus pradžioje

LTStraipsnyje tyrinėjamas Užnemunės sociokultūrinis laukas XIX a. pradžioje. Keliamas klausimas apie bajorijos (žiemionių) požiūrį į valstiečių laisvinimą. Pagrindžiama reprezentatyvi tyrimo imtis – Marijampolės seimelio dalyviai; joje išskiriami lyderiai – Pavieto taryba ir subprefektas. Nagrinėjami šių lyderių tekstai – oficialūs 1814 m. laiškai Vidaus reikalų ministerijai, vadinamoji „Valstiečių anketa“; ji gretinama su analogiškais Varšuvos kunigaikštystės lenkiškų pavietų tekstais. Rinktinių Marijampolės bajorų terminijoje ir retorikoje įžvelgiama luominio mentaliteto erozija; numanomos sąsajos su politiniu ir intelektiniu šalies avangardu, konstatuojama empatija valstiečių problemų atžvilgiu. Įžvelgiama valstybinio lygio atsakomybė, Pavieto tarybai teigiant, kad reformoms būtina stabilios valdžios palaikoma bendroji ekonomikos gaivinimo ir intensyvinimo sistema. Suvalkijos bajorų tekstai teikia netiesioginės informacijos apie valstiečių sociumo emancipacijos lygmenį: pripažįstama valstiečių teisinė, ekonominė, moralinė autonomija, reiškiama pagarba valstiečio „asmens interesui“. Svarbi ekonominės Užnemunės ūkininkų emancipacijos ištaka – Prūsų aneksijos periodu išaugusi grynųjų pinigų cirkuliacija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Užnemunė; Bajorai; Valstiečiai; Regionai; Modernizacija; 19 amžius; 19th century; Nobles; Peasants; Regionss; Modernisation.

ENThe article identifies several sources hitherto unknown in Lithuanian historiography for the study of the history of Užnemunė (Suvalkija) in the first half of the 19th century. Texts from the ‘Peasants’ Questionnaire’, which are important for getting to know the mentality of the regional nobility, and the official letters of Marijampolė council and the sub-prefect of the area, drafted improve the situation of the peasants, have been investigated. The innovative rhetoric of Marijampolė council in 1814, and its approach to the issue of the peasants, allows us to treat it as a supporter of Duke Adam Jerzy Czartoryski, the initiator of reforms, and his group. The attitude of the Marijampolė experts towards farmers supports the assumption of the greater and earlier emancipation of the peasantry of Užnemunė (Trans-Niemen) which occurred in the second half of the 19th century. The ongoing liberation process was indirectly reflected in the writings of Marijampolė landowners in 1814. Novum is that this emancipation is even earlier. It is not even the beginning of the 19th century. We can distinguish clearly the period of the Prussian occupation at the turn of the 19th century, when the peasants were given the opportunity to participate in pre-capitalist trade, taking advantage of the circulation of cash stimulated by the prewar period At the beginning of the second decade of the 19th century, the nobility saw the peasants in the Marijampolė area as a separate and respectable class of society (no longer the lower estate in an anthropological sense), worthy of government support, familiar with philanthropy and entrepreneurship, and the principle and autonomy of personal interest. [From the publication]

• Kształtowanie się świadomości obywatelskiej wśród chłopstwa litewskiego i łotewskiego w końcu XVIII i w pierwszej połowie XIX wieku / Saulius Pivoras. Lituano-slavica posnaniensia : studia historica. 2001, 8, p. 43-66.
• Lietuvos bajorų savivalda XIX a. pirmojoje pusėje / Tamara Bairašauskaitė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2003. 374 p.
• Prigimtinės teisės mokslas / Jeronimas Stroinovskis ; [sudarytojas ir mokslinis redaktorius, vertėjas, įvado ir komentarų autorius Dalius Viliūnas]. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011. 271 p.
• Rinktiniai pamokslai / Mykolas Pranciškus Karpavičius ; originalų tekstus parengė, iš lenkų kalbos vertė, įvadinį straipsnį ir komentarus parašė Kristina Mačiulytė ; originalų tekstus adaptavo Regina Jakubėnas ; vertimą parengė Eglė Patiejūnienė ; asmenvardžių rodyklę parengė Kristina Mačiulytė, Sigitas Narbutas. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003. 414 p.
• Seinų (Augustavo) vyskupijos aukštieji dvasininkai: katedros kapitulos narių charakteristikos metmenys / Algimantas Katilius. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 2018, t. 41, p. 131-158.
• Žemaitijos Kunigaikštystės pasiuntinio rinktiniai raštai / Mauricijus Pranciškus Karpis ; sudarytojas ir vertėjas Dalius Viliūnas. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017. 335 p.