Skaitmeninio skaitymo skatinimas kaip skaitmeninės atskirties mažinimo priemonė
LTVykdydami pirmąjį projekto etapą 2017 m. tyrėjai atliko tris apžvalgas: tarptautinės mokslinės literatūros, nagrinėjančios skaitmeninės atskirties įveikimą skaitmeninėmis priemonėmis; Lietuvos valstybės politinių ir visuomeninių skaitmeninę atskirtį mažinančių iniciatyvų bei priemonių, jų rezultatų ir rodiklių; Lietuvos statistinių duomenų apie socialinę atskirtį, jas patiriančias grupes apžvalgą. Tuo pačiu siekta išsiaiškinti, kokie rodikliai ir kokie metodai naudojami matuoti skaitmeninės atskirties didėjimą arba mažėjimą tarp valstybių, tarp socialinių grupių nacionaliniu mastu ir tarp individų. Nustatyta, kad skaitmeninė atskirtis yra kur kas sudėtingesnė sąvoka, negu atrodytų. Ji reiškiasi įvairiais lygmenimis ir glaudžiai siejama su kitomis socialinės ir ekonominės nelygybės raiškomis, tačiau nėra vienpusiškai nuo jų priklausoma. Jos mažinimas taip pat toli gražu nesprendžia bendresnių socialinės įtraukties ar pajamų nelygybės problemų. Tačiau ypač skaitmeninio skaitymo intervencijos rodo teigiamų poslinkių jas patiriančiose žemo socialinio statuso grupėse. Politinių priemonių bei švietimo, bendrojo ugdymo, skaitmeninio ir medijų raštingumo, skaitymo (taip pat ir skaitmeninio) skatinimo iniciatyvos, vykdomos įvairių tarpininkų tarp naudotojų ir skaitmeninių technologijų, padeda sumažinti individų ir atskirų grupių izoliuotumą ir marginalizaciją, padidinti pasitenkinimą gyvenimu ir spręsti gyvenimiškas problemas, įsitraukti į visuomenės ekonominį, visuomeninį ir politinį gyvenimą. Tačiau tiek šių procesų pažangai, tiek regresui matuoti reikalingi patikimi ir reikšmingi rodikliai ir metodai, kurie Lietuvoje taikomi labai retai ir nesulaukia didesnio dėmesio.Ypač svarbios buvo nevyriausybinių organizacijų per tarpininkus (mokyklas, savivaldybes, bibliotekas) vykdomos antrojo ir trečiojo skaitmeninės atskirties lygmens mažinimo iniciatyvos, o ypač jų poveikio matavimai ir vertinimas. Tyrėjai taip pat atliko įvairių Lietuvoje dirbančių tarpininkų, kurie padėtų vykdyti tyrimo intervencijas, apžvalgą, susisiekė su tais, kurie tam labiausiai tiktų, ir užsitikrino trijų skirtinguose Lietuvos regionuose, skirtingo dydžio ir pobūdžio teritorijas aptarnaujančių bei dirbančių su skirtingomis atskirtį patiriančiomis grupėmis viešųjų bibliotekų pagalbą. Vykdydami antrąjį projekto etapą 2018 m. tyrėjai atliko eksperimentinį atvejų tyrimą su trijų didžiausią skaitmeninę atskirtį patiriančių grupių atstovais: kurčiaisiais, senjorais ir vaikais iš mažas pajamas gaunančių šeimų. Tyrimo metu siekta nustatyti, ar skaitmeninis skaitymas gali padidinti atskirtų grupių motyvaciją naudoti IRT ir naująsias medijas, suaktyvinti skaitymą ir didesnį įsitraukimą į visuomenės gyvenimą. Eksperimentinė intervencija apėmė komiksų skaitymo ir kūrimo mokymus trijose skirtingose grupėse. Visi mokymų dalyviai turėjo prieigą prie įvairių skaitmeninių įrenginių, todėl fizinės prieigos problemų nebuvo užfiksuota. Visi intervencijos dalyviai turėjo tam tikrų gebėjimų naudotis skaitmeniniais įrenginiais ir internetu, nors buvo pastebėti skirtumai tarp skirtingų grupių skaitymo ir naudojimosi internetu gebėjimų. Eksperimentinių mokymų laikas buvo per trumpas, kad galima būtų stebėti žymius pakitimus dalyvių grupėse. Tačiau kiekvienos grupės dalyviai nurodė pakitimus, susijusius su naujos komiksų medijos atsiradimu skaitymo repertuare.Kiekvienoje grupėje taip pat galima matyti padidėjusį naudojimosi internetu aiškumą, lengvumą, malonumą, bei bendrą teigiamą tokios veiklos vertinimą. Eksperimentinių mokymų metu ir po jų buvo įvertintos pačių dalyvių nuostatos apie mokymosi procesą, įgytas žinias ir gebėjimus. Abiejose suaugusiųjų grupėse matomas žinių apie komiksus, jų struktūrą bei skaitymo ypatybes atskyrimas nuo konkretesnio komiksų kūrybos proceso. âis atskyrimas kiek mažiau matomas vaikų atsakymuose, kuriuose mažiau akcentuojami konkretūs praktiniai gebėjimai dirbti su planšete ir internetu. Didžiausia pasitenkinimą visiems dalyviams teikė pats komiksų kūrybos procesas, nesvarbu ar juos reikėtų dėlioti iš duotų nuotraukų, ar kurti patiems. Senjorų ir vaikų grupių atsakymuose apie sukurtų komiksų skaičių ar jų pavadinimus galima įžiūrėti pasididžiavimą sukurtais darbais ir kūrybiniais pasiekimais. Senjorai taip pat aiškiausiai įvardija, kad mokymai jiems buvo naudingi ir vertina praktinių gebėjimų įgijimą. Pabaigus eksperimentinį atvejų tyrimą ir atlikus analizę parengtos mokslinio tyrimo duomenimis pagrįstos rekomendacijos valstybės institucijoms dėl skaitmeninės atskirties mažinimo ugdant skaitmeninio skaitymo motyvus ir įgūdžius. Atliktas rezultatų viešinimas plačiajai visuomenei ir suinteresuotoms grupėms. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Komiksas; Skaitmeninė atskirtis; Skaitmeninis skaitymas; Viešosios bibliotekos; Skaitmeninė kompetencija. Keywords: Comix; Digital divide; Digital reading; Libraries; Public libraries; Digital competence.Reikšminiai žodžiai: Skaitmeninė atskirtis; Elektroninė leidyba; Socialinė atskirtis; Skaitmeninės knygos; Digital divide; Electronic publishing; Social exclusion; Digital books.
ENIn 2017, the researchers have carried out three reviews: of the international research literature about reducing of the digital divide by digital means; of Lithuanian State political and public initiatives and measures diminishing digital divide, their results and indicators; of Lithuanian statistical data on social inequality and groups experiencing it. One of the aims was to identify the indicators and methods used in measuring the increase or decrease of digital inequalities among the countries, among social groups on the national level and among individuals. Digital divide is a much more complex concept than one could think. It can be experienced on different levels and is closely related to other social and economic inequalities, however it is not unilaterally dependent on them. The decrease of digital divide does not solve general issues of social inclusion and income inequalities. However, some measures, especially, digital reading interventions show positive change in the low social status groups. Political measures, initiatives in education, general enlightenment, digital and media literacy, reading (including digital reading) trainings conducted by mediators between the users and digital technologies help to reduce isolation and marginalization of individuals and separate groups, increase satisfaction with life, resolve everyday problems, participate in the economic, public and political life of the society. Reliable and significant indicators and methods are needed to measure the progress or regress of these processes. In Lithuania they are used very seldom and do not attract much attention. In this respect the initiatives conducted by non-governmental organizations and involving such mediators as schools, local authorities, and libraries were especially important for reducing the second and third level of digital divide, but also for measuring and evaluating the impact of these initiatives.The researchers have ensured the collaboration with three public libraries working in three different regions of Lithuania, serving territories of different sizes and types, and focusing on different user groups experiencing social and economic inequalities. In 2018 the natural experiment was carried out with three groups experiencing social exclusion: people with hearing impairments, senior citizens and children from low-income families. The aim was to establish if digital reading could increase motivation to use the ICT and new media, stimulate reading and inclusion into social life. Experiment included training in reading and creating digital comics. All participants had access to different digital devices, thus, problems of physical access inequality were not found. All groups had certain abilities of using the internet, but there were differences of these abilities in different groups. Short intervention time does not allow to establish significant changes. Nevertheless, the members of each group demonstrated interest in new media and included it in their readings. The groups of people with hearing impairment and children have improved reading and text comprehension ability. All groups have shown increased easiness of internet use and pleasure derived from it. Both adult groups separated knowledge about comic books and their reading from a more concrete creative process. This division is not visible in the answers of children who also payed less attention to practical digital competence. The greatest pleasure was derived from the process of comics creation. The participants were exceptionally proud of the number and topics of their own comics. The seniors have valued most the acquisition of practical know-how.After analyzing the results the researchers have prepared the recommendations for state and other institutions about diminishing digital divide by cultivating motivation and competence of digital reading. The results were disseminated publicly for the wider society and interested groups. [From the publication]
