Leonido Žilevičiaus archyvas

LTL. Žilevičiaus archyvinių paieškų pradžia susijusi su darbu Paminklų konservavimo institute. Daugiausia jis rinko medžiagą Maskvos ir Leningrado archyvuose bei rankraštynuose. Leningrade dirbo Rusijos valstybiniame istorijos archyve, Rusijos nacionalinės bibliotekos rankraštyne (buvusi M. Saltykovo-Ščedrino biblioteka), Ermitaže, Mokslų akademijos Rusų literatūros instituto Puškino namų archyve, Mokslų akademijos Archeologijos instituto Leningrado skyriuje, Rusijos istorijos instituto Leningrado skyriuje, Mokslų akademijos centrinės bibliotekos rankraštyne, Mokslų akademijos centriniame archyve. Maskvoje – Centriniame valstybiniame senųjų aktų archyve (šiuo metu – Rusijos valstybinis senųjų aktų archyvas), Valstybiniame kariniame istoriniame archyve, Maskvos srities istorijos archyve, TSRS užsienio reikalų ministerijos Istorinės-diplomatinės valdybos archyve, Rusijos valstybinės bibliotekos Rankraščių skyriuje (buvusi V. Lenino biblioteka), Tretjakovo galerijoje, Kremliaus taikomosios dailės muziejuje, Rusijos valstybiniame istorijos muziejuje. L. Žilevičius neapsiribojo vien tik šiomis atminties institucijomis. Jis dirbo Smolensko, Tverės, Uljanovsko archyvuose. Archyvinę medžiagą apie Pažaislio vienuolyną rinko Gruzijoje, Tbilisio centriniame valstybiniame istorijos archyve ir Gruzijos mokslų akademijos Rankraščių institute. Taip pat lankėsi Suchumyje ir Zugdidyje. Dirbdamas archyvuose ir rankraštynuose, L. Žilevičius ne tik darė išrašus, bet ir pats fotografavo, užsakydavo mikrofilmus, darė kserokopijas. Taip susikaupė gausus asmeninis archyvas, kurį nuo 2002 m. L. Žilevičius po truputį perdavė Lietuvos istorijos instituto bibliotekos rankraštynui.Iš gautos medžiagos buvo sudarytas Leonido Žilevičiaus asmens fondas (Nr. 50), kurį sudaro rankraščiai, mašinraščiai, fotografijos, kserokopijos ir didžiausią dalį dokumentų – mikrofilmai. 1991 m. spalio 15 d. L. Žilevičius įkūrė „Kultūros, mokslo ir meno palikimo paieškų individualią įmonę“. Jos svarbiausias tikslas buvo tirti į Rusiją iš Lietuvos išvežtus archyvinius dokumentus, kultūros ir mokslo paminklus bei Rusijos imperijos institucijose susiformavusius archyvinius dokumentus ir kitą kultūrinį, istorinį palikimą. L. Žilevičius Maskvos ir Sankt Peterburgo archyvuose, rankraštynuose ir muziejuose suformavo iš ten dirbusių darbuotojų grupes, kurie ieškodavo ir anotuodavo su Lietuva susijusius archyvinius dokumentus ir kitą kultūrinį palikimą. Tyrinėti įvairūs archyviniai dokumentai, architektūros brėžiniai, ikonografinė medžiaga, heraldika, knygos, meno ir dailės kūriniai bei kitos vertybės, susijusios su Lietuvos mokslu ir kultūra. [...]. [Iš teksto, p. 164]Reikšminiai žodžiai: Leonidas Žilevičius; Menotyrininkai; Biografijos; Archyvai; Dokumentai; 20 amžius; 20th century; Archives; Biographies; Documents; Art critics.