Du dokumentai apie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko Mečislovo Gedvilo "nuėmimą" 1955 m. lapkričio mėn.

LTApie Mečislovo Gedvilo pašalinimą iš LSSR Ministrų Tarybos pirmininko pareigų mūsų istoriografijoje rašyta ne kartą. Tačiau mokslinių publikacijų šiuo klausimu akivaizdžiai trūksta. Taigi, du čia publikuojami su M. Gedvilo „byla“ susiję dokumentai bent iš dalies šią spragą užpildo. Pirmasis – „Trumpas uždaro LKP CK posėdžio aprašymas“, datuotas 1955 m. lapkričio 11 d. Jo autorius – LKP CK sekretorius Vladas Niunka. Tą dieną biuro nariai svarstė Antano Sniečkaus pasiūlymą M. Gedvilą atleisti iš užimamų pareigų ir į jo vietą paskirti Motiejų Šumauską. Pirmojo LKP CK sekretoriaus siūlymui pritarė visi biuro nariai, išskyrus Lietuvos SSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo pirmininką Justą Paleckį ir M. Gedvilą, kuris pažadėjo savo atleidimo klausimą dar „derinti“ su Maskva. Lapkričio 11 d. biuras formalaus nutarimo nepriėmė. Jis buvo priimtas lapkričio 14 dieną. Du pirmieji nutarimo punktai skelbė, kad M. Gedvilas atleidžiamas iš ministro pirmininko pareigų, o naujuoju vyriausybės vadovu skiriamas M. Šumauskas. Trečiuoju biuras prašė SSKP CK „į antrojo sekretoriaus pareigas atsiųsti draugą, kuris turėtų vadovaujančią patirtį ir gerai nusimanytų žemės ūkio klausimais“. Maskva į tokį prašymą atsakė teigiamai ir į Vilnių antrojo sekretoriaus pareigoms atsiuntė Borisą Šarkovą. Ketvirtajame punkte prašoma „įsteigti antrąją pirmojo Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojo pareigybę“ ir joms taip pat atsiųsti „žmogų iš Maskvos“. Galiausiai penktajame biuras prašė SSKP CK visus priimtus sprendimus patvirtinti. Antrasis skelbiamas dokumentas yra be pavadinimo, datuotas lapkričio 26 d. ir panašus į pažymą. Jį taip pat parengė LKP CK sekretorius V. Niunka. Pažymoje M. Gedvilas buvo kaltinamas įvairiais prasižengimais.Dažniausiai – kad mažai dėmesio skyrė žemės ūkiui, ignoravo ne tik LKP, bet ir SSKP CK nutarimus, susijusius su žemės ūkiu. Ministrų Tarybos pirmininkas nepritarė LKP CK biuro sprendimui siųsti ministerijų „vadovaujančius kadrus“ į atsiliekančius rajonus žemės ūkio problemoms spręsti. Blogai vyriausybės vadovas sprendė ne tik kolūkinio kaimo problemas, bet ir kitus „ūkinės statybos“, taip pat miestų gyventojų aprūpinimo maisto produktais bei pramoninėmis prekėmis klausimus. Todėl ypač sudėtinga situacija susidarė Kaune. Kliuvo M. Gedvilui ir už „formalistinį– biurokratinį“ vadovavimo stilių, už „atitrūkimą“ nuo rajonų gyvenimo, už „nereagavimą į kritiką“. Tarp jau minėtų kaltinimų buvo ir „politinis“ – LSSR MT pirmininkas, ieškodamas „pigaus populiarumo priešpastatė save [LKP] CK biurui“. [Iš teksto, p. 147-148]Reikšminiai žodžiai: Mečislovas Gedvilas; Politiniai veikėjai; Komunistų partija; Sovietmetis; 20 amžius; Soviet era; Communist party; Political figures; 20th century.

• Lietuva, 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija / Arvydas Anušauskas, Juozas Banionis, Česlovas Bauža, Valentinas Brandišauskas, Arūnas Bubnys, Algirdas Jakubčionis, Laurynas Jonušauskas, Dalia Kuodytė, Nijolė Maslauskienė, Petras Stankeras, Juozas Starkauskas, Arūnas Streikus, Vytautas Tininis, Liudas Truska. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007. 720 p.
• Sniečkus. 33 metai valdžioje : (Antano Sniečkaus biografinė apybraiža) / Vytautas Tininis. Vilnius : [Karminas], 2000. 284 p.
• Taikė į Sniečkų, o pataikė į Berklavą... Arba apie atlydžio politikos vingius sovietinėje Lietuvoje / Vladas Sirutavičius. Istorija 2023, Nr. 132, p. 57-90.