Tarminio požymio statika ir dinamika: žemaičių regresyvinės balsių asimiliacijos atvejis : disertacija

LTRemiantis geolingvistikos teorija ir metodologija, disertacijoje išanalizuota regresyvinė balsių asimiliacija statikos ir dinamikos požiūriu šiaurės žemaičių telšiškių, kretingiškių bei pietų žemaičių varniškių patarmėse ir įvertintas šio požymio realizacijos intensyvumas. Pirmą kartą ištirta šiaurės žemaičių telšiškių ir kretingiškių skiriamosios tarminės ypatybės – regresyvinės balsių asimiliacijos – kaita, galimų šalutinių veiksnių įtaka. Tarminei medžiagai analizuoti (duomenims apskaičiuoti ir vizualizuoti pseudožemėlapiuose) taikyti dialektometrijos metodai, statistiniais metodais apskaičiuota regresyvinės balsių asimiliacijos realizacija. Remtasi ne tik tarminių duomenų, bet ir kalbinės aplinkos analize. Disertacijoje prieita prie išvados, kad regresyvinės balsių asimiliacijos laikyti labai sistemiška negalima – fiksuojami kaitos procesai, dėl kurių asimiliacijos, kaip skiriamosios šiaurės žemaičių telšiškių ir kretingiškių patarmių ypatybės, reikšmė galimai mažėja. Vykstant nuolatiniams kalbinių variantų konvergencijos ir niveliacijos procesams, ateityje regiolektinėje struktūroje regresyvinė balsių asimiliacija turėtų tapti ne skiriamuoju, bet būdinguoju požymiu. [eLABa ETD]Reikšminiai žodžiai: Žemaičiai; Regresyvinė balsių asimiliacija; Geolingvistika; Statika; Dinamika; Samogitians; Vowel change; Geolinguistics; Statics; Dynamics.

ENBased on the theory and methodology of geolinguistics, the dissertation analyses the regressive vowel assimilation in terms of statics and dynamics in the northern Samogitian Telšiai, Kretinga and southern Samogitian Varniai and assesses the intensity of the realization of this feature. For the first time, the change in the distinctive dialectal feature – regressive vowel assimilation – of northern Samogitian Telšiai and Kretinga was investigated, as well as the influence of possible secondary factors. Dialectometry methods were used to analyse the dialect material (to calculate and visualize the data in pseudomaps), and statistical methods were used to calculate the realization of regressive vowel assimilation. The analysis was based not only on dialectal data, but also on the linguistic environment. The dissertation concludes that regressive vowel assimilation cannot be considered as highly systematic, but that there are processes of change, which may be reducing the significance of assimilation as a distinctive feature of the adverbs of the northern Samogitians of Telšiai and Kretinga. In the future, regressive vowel assimilation should become a characteristic rather than a distinctive feature of the regiolectal structure as a result of the ongoing processes of convergence and levelling of linguistic variants. [eLABa ETD]

• Dar kartą dėl aukštaičių patarmių transkripcijos tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenimis (keletas tikslintinų atvejų) / Rima Bakšienė. Acta linguistica Lithuanica. 2022, t. 86, p. 165-183.
• Galima sociokultūrinių ir socioekonominių parametrų įtaka vietinėms kalboms: Šalčininkų rajono atvejis / Agnė Čepaitienė. Taikomoji kalbotyra. 2022, 17, p. 100-118.
• Regresyvinė balsių asimiliacija: nomenklatūrinė požymio kaita plungiškių požiūriu / Simona Vyniautaitė. Acta linguistica Lithuanica. 2022, t. 87, p. 292-308.
• Sociokultūrinių tinklų tyrimo modelio tarmės kaitai nustatyti koncepcija ir realizacija / Agnė Čepaitienė, Aidas Gudaitis. Baltistica. 2022, t. 57, Nr. 2, p. 291-327.
• Tarminiai grafolektai XXI amžiaus pradžioje kaip tarminių kodų gyvybingumo ir tęstinumo apraiška / Daiva Aliūkaitė, Violeta Meiliūnaitė. Verbum. 2022, t. 13, 1 pdf (13 psl.).