Pietų žemaičių raseiniškių kalbinis pereigiškumas: horizontalusis ir vertikalusis variantiškumas : disertacija

LTHorizontalusis ir vertikalusis tradicinės pietų žemaičių raseiniškių patarmės kalbinis kontinuumas ištirtas remiantis geolingvistikos teorijomis ir metodologijomis, sociolingvistikos instrumentuotėmis. Pirmą kartą, pritaikius geolingvistikos tyrimams svarbų daugiafunkcį (multimodalųjį) trijų pakopų modelį, sistemiškai išanalizuotas visas tradicinės lietuvių patarmės plotas: nustatytos gyvenviečių, „Lietuvių kalbos atlase“ (1977, 1982, 1991) įvardytų LKA punktais, bendruomenių vitališkumo ir administracinių statusų bei sociokultūrinių, socioekonominių sąlygų vietovėse koreliacijos, bendruomenių sociokultūrinės charakteristikos, mikro- ir makroaplinkos bei sociokultūrinių tinklų charakteristikų įtakos vietinių kalbos variantų pereigiškumui. Pirmą kartą į daugiafunkcį modelį integruota subjektyvių nuostatų ir objektyvių tarmiškumo rodiklių koreliacijos patikra, kiekybiškai įvertinti tarmiškumo rodikliai bei lygiai, išsiaiškintos tarminių požymių, išskiriančių pietų žemaičius raseiniškius iš kitų patarmių, vartosenos priežastys. Disertacijoje prieita prie išvados, kad subjektyvieji informantų savojo kalbos varianto, kaip netarmiško, vertinimai stebimuoju laiku neatspindi realios kalbinės situacijos, o pakitusios nomenklatūrinės tarminių požymių vertės tiriamos teritorijos neeliminuoja iš žemaičių ploto ir leidžia teigti vietinius tarminius (ar tarmiškuosius) kalbos variantus įsiliejant į naująjį regioninį tarmiškąjį darinį – žemaičių regiolektą. [eLABa ETD]Reikšminiai žodžiai: Pietų žemaičių raseiniškių patarmė; Geolektas; Variantiškumas; Tarmiškumas; Southern Samogitian subdialect of Raseiniai; Geolect; Variation; Dialecticisms.

ENThe horizontal and vertical lingual variation of the traditional Southern Žemaitian subdialect of Raseiniai was examined based on geolinguistic theories and methodologies, sociolinguistic instrumentations. For the first time, the entire areal of the traditional Lithuanian subdialect was systemically analysed applying the multimodal three-steps model. The following were determined: correlations between vitality of the communities in settlements and administrational statuses, sociocultural, socioeconomical conditions in those settlements (named under the LKA points in the „Atlas of the Lithuanian language“ (1977, 1982, 1991)); sociocultural characteristics of the communities; micro- and macro- environments and sociocultural networks features influence on the local lingual varieties continuum. For the first time, subjective attitude and objective dialect indicator collation was integrated into the multimodal model. The dialectal indicators and levels were quantitively evaluated. Usage reasons of dialectal features that distinguish Southern Žemaitians of Raseiniai from other subdialects were ascertained. The thesis comes to the conclusion that the informants subjective own language evaluations as non-dialectal do not reflect real lingual situation in real time. And the changed nomenclature dialectal indicators values do not eliminate the observed territory from the Žemaitian areal. More, it supposes that the regional dialectal varieties of the language are encompassed into the new regional dialectal formation – Žemaitian regiolect. [eLABa ETD]

• Galima sociokultūrinių ir socioekonominių parametrų įtaka vietinėms kalboms: Šalčininkų rajono atvejis / Agnė Čepaitienė. Taikomoji kalbotyra. 2022, 17, p. 100-118.
• Lietuviškumo (savi)raiška Šalčininkų rajone: aplinkybės ir galimybės / Violeta Meiliūnaitė, Nijolė Tuomienė, Danguolė Mikulėnienė, Agnė Čepaitienė, Laura Brazaitienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. Elektroninis (PDF), p. 274.
• Pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies tarmiškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešimtmetis) / Diana Dambrauskienė. Acta linguistica Lithuanica. 2022, t. 87, p. 270–291.
• Sociokultūrinių tinklų tyrimo modelio tarmės kaitai nustatyti koncepcija ir realizacija / Agnė Čepaitienė, Aidas Gudaitis. Baltistica. 2022, t. 57, Nr. 2, p. 291-327.
• Tarminiai grafolektai XXI amžiaus pradžioje kaip tarminių kodų gyvybingumo ir tęstinumo apraiška / Daiva Aliūkaitė, Violeta Meiliūnaitė. Verbum. 2022, t. 13, 1 pdf (13 psl.).
• "Tarmynas" – Lietuvos vietinių kalbos variantų duomenų bazės modelis : ko ieškoti, ką galima rasti ir kaip lengva juo naudotis / Agnė Čepaitienė, Danguolė Mikulėnienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. Elektroninis (PDF), 119 p.
• Tauragės zonos tarmiškumas: tarminių požymių realizacijos pokyčiai (XX a. antroji pusė – XXI a. antrasis dešimtmetis) / Diana Dambrauskienė. Lietuvių kalba. 2022, 17, p. 92-108.
• The Internal environment of a modern and socially responsible organization: psychological well-being / Biruta Švagždienė, Regina Andriukaitienė, Donatas Paliulionis. Humanities studies. 2022, 12 (89), p. 174-182.