LTPrieš dešimtmetį pasigirdus kvietimui diskutuoti apie galimą Pierre Bourdieu sociologijos taikymą miesto studijose ši mąstymo kryptis tampa vis patrauklesnė (Savage, 2011). Turime naujų Pierre Bourdieu kūrybos vertimų į anglų kalbą, taip pat apžvalgų, padedančių į jį pažvelgti kaip į erdviškai galvojantį mąstytoją (Fogle, 2011). Šioje disertacijoje Tadas Šarūnas ir seka kvietimu judėti šia nauja miesto studijų linkme. Autorius pasitelkia miesto studijų diskusijas apie gentrifikacijos reiškinį siekdamas parodyti, kaip Pierre Bourdieu idėjos galėtų padėti spręsti užsivėlusias šios diskusijos problemas. Visgi pagrindinis šios disertacijos indėlis – etnografinis tyrimas, atliktas viename iš centrinių Vilniaus rajonų. Šis tyrimas išsiskiria iš kitų tyrimų apie gentrifikaciją tuo, kaip jame pasitelkiamos Bourdieu idėjos apie simbolinę prievartą. Analizė pradedama išsamia istorine simbolinių Vilniaus miesto formų – jų dispozicijų ir opozijų – geneologija. Etnografinio tyrimo aprašyme, kurį autorius įgyvendino sekdamas refleksyviosios sociologijos principais, kuriamas jautrus pasakojimas apie tai, kaip simbolinė prievarta skleidžiasi būsto pasirinkimuose, kaimynystės jausenose ir kituose miesto kasdienybės momentuose. [eLABa ETD]Reikšminiai žodžiai: Gentrifikacija; Būstas; Simbolinė prievarta; Pierre Bourdieu (Pjeras Burdjė); Gentrification; Housing; Symbolic violence.
ENA decade ago there was an invitation for a turn towards use of Pierre Bourdieu’s ideas in urban studies (Savage, 2011). Since then this direction has become more and more appealing – addition English translations of Bourdieu’s work have been made available, as well as guides to Bourdieu’s oeuvre, which help us to think of him as a spatial thinker (Fogle, 2011). In this thesis author specifically follows this new line in urban studies. He uses a debate on gentrification to show how ideas of Pierre Bourdieu could be used to solve deadlocks in which debate on gentrification finds itself in. The main contribution of this theses is based on ethnographic research performed in of the neighbourhoods of central Vilnius. What makes it different from the bulk of other literature on gentrification is how author has approached Bourdieu’s ideas about symbolic violence. The analysis starts with historic genealogy of symbolic dispositions and oppositions of the urban forms of Vilnius. And with description of ethnography implemented along the principles of reflexive sociology author creates sensitive depictions of symbolic violence unfolding in housing choices, neighbourhood feel and other moments of city life. [eLABa ETD]