LTŠi knyga pratęsia A. Merkevičiaus parengtų teminių šio laikotarpio katalogų seriją – anksčiau panašaus pobūdžio leidinių susilaukė ankstyvieji metaliniai dirbiniai (Merkevičius 2011), senieji žemdirbystės laukai (Merkevičius, Nemickienė 2011) bei laidojimo paminklai (Merkevičius 2014). Taigi, galime pasidžiaugti, kad šis, ko gero, menkiausiai pažįstamas Lietuvos priešistorės laikotarpis pamažu pradedamas traukti į dienos šviesą, ir tai daroma nuosekliai, pirmiausia pradedant nuo pirminių šaltinių katalogizavimo. Iš tiesų, ankstyvasis metalų laikotarpis Lietuvoje ilgą laiką susilaukė labai mažai archeologų dėmesio. Iš esmės iki pat šių dienų apibendrintą šio laikotarpio vaizdinį formuoja dar praeito amžiaus pabaigoje parašyti Elenos Grigalavičienės darbai (Grigalavičienė 1995). Visgi, E. Grigalavičienė daugiausia domėjosi etninėmis problemomis, todėl jos darbai neatskleidžia laikotarpio visapusiškai. Šį laikotarpį apibendrinančių darbų pasirodė ir vėliau, tačiau tai buvo labiau interpretacijų sintezės, gerokai nutolstančios nuo pirminių šaltinių, į mokslinę apyvartą neįvedančios kokybiškai naujų duomenų (Brazaitis 2008; Girininkas 2013). Iki šiol kone ryškiausias įvaizdis apie šį laikotarpį yra toks, kad Rytų Lietuva pažįstama beveik tik iš piliakalnių medžiagos, o Vakarų Lietuva – iš pilkapynų. Apie atviras gyvenvietes iki šiol užsimenama galbūt tik kalbant apie ankstesniąją šio laikotarpio dalį – II t-metį pr. Kr., o analizuojant I t-metį pr. Kr., apsiribojama teiginiu esą atviros gyvenvietės yra netyrinėtos, apie jas nieko nežinoma (Brazaitis 2008). Tačiau teiginiai, kad apie atviras šio laikotarpio gyvenvietes iki šiol neturime jokių duomenų, nėra teisingi, ir būtent A. Merkevičiaus su bendraautoriais parengtas katalogas tą puikiai įrodo. [...]. [Iš teksto, p. 305]Reikšminiai žodžiai: Vygandas Juodagalvis, Algimantas Merkevičius, Rėda Nemickienė, Lijana Remeikaitė, Egidijus Šatavičius, Gintautas Zabiela. "Ankstyvojo metalų laikotarpio gyvenvietės Lietuvoje".