Kritinio mąstymo ugdymas

LTMonografijoje teoriškai ir empiriškai pagrindžiamas kritinio mąstymo ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje. Svarbiausias autorės atliktų tyrimų tikslas – atskleisti kritinio mąstymo ugdymo teorinius ir praktinius aspektus. Šio tikslo siekiama atliekant kritinio mąstymo sampratos ir jos struktūrinių charakteristikų analizę; atskleidžiant ugdymo kaitą kaip veiksnį, sudarantį sąlygas kritiniam mąstymui; išryškinant kritinio mąstymo ugdymo prielaidas bei pagrindžiant kritinio mąstymo ugdymo teorinį modelį. Remdamasi Bloomo pažinimo tikslų taksonomija, kurią laiko informatyviausiu kritinio mąstymo ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje būdu, autorė taip pat empiriškai tikrina kritinio mąstymo ugdymo galimybes bendrojo lavinimo mokyklų dvyliktų klasių fizikos dalyko pamokose. Monografija grindžiama naujausiomis edukologijos mokslo tendencijomis – Europos švietimo dimensijomis, kritinio racionalizmo principais, konstruktyvizmo teorija bei humanistinės psichologijos nuostatomis. Autorė pateikia kritinio mąstymo koncepciją, kuri pagrindžia šiandienos ir ateities mokyklų skirtumus, akcentuojant kritinio mąstymo ugdymo didaktinių nuostatų kaitą bei tiria, kiek ją atitinka Lietuvoje vyraujančios didaktinės nuostatos. Monografijoje pateikta kritinio mąstymo samprata grįsta multidisciplininiu požiūriu, remiantis užsienio šalių ir Lietuvos mokslininkų darbų analize. Pateikti empirinio tyrimo rezultatai, kurie leidžia diagnozuoti bendrojo lavinimo mokyklų abiturientų kritinio mąstymo gebėjimus fizikos pamokose bei išryškinti praktinius kritinio mąstymo ugdymo aspektus bendrojo lavinimo mokykloje.Reikšminiai žodžiai: Kritinis mąstymas.

ENThe monograph provides theoretical and empiric reasoning for training in critical thinking at schools of secondary education. The most important objective of researches delivered by the author is to reveal theoretical and practical aspects of training in critical thinking. This objective is achieved through analysis of the critical thinking concept and its structural characteristics; by revealing changes in education as a factor that provides basis for critical thinking; by accentuating preconditions for training in critical thinking; and reasoning the theoretical model for training in critical thinking. On the basis of Bloom’s Taxonomy of learning objectives—which is regarded by the author as the most informative method for training in critical thinking at schools of secondary education—the author empirically checks the capacity of training in critical thinking for the 12th graders’ classes of physics. The monograph is based on the most up-to-date trends of educology, i.e. European educational dimensions, critical rationalism principles, theory of constructivism, and views of humanistic psychology. The author provides the critical thinking concept, which reasons differences between current and future schools by accentuating the change in didactic views pertaining to training in critical training. On the basis of analysis of works by foreign and Lithuanian scientists, the monograph provides the concept of critical thinking, which is based on the multi-discipline view. The provided empiric research results that allow diagnosing critical thinking abilities of secondary school graduates during lessons of physics and underline aspects of training in practical critical thinking at schools of secondary education.