Žmogus prieš gamtą: reljefo transformavimas įrengiant XIII-XIV a. Kernavės pilį ir jo sukelti eroziniai procesai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Žmogus prieš gamtą: reljefo transformavimas įrengiant XIII-XIV a. Kernavės pilį ir jo sukelti eroziniai procesai
Alternative Title:
Man against nature: the transformation of the relief during the construction of Kernavė castle in the 13th-14th centuries and the erosional processes it created
Authors:
In the Journal:
Lietuvos archeologija. 2020, t. 46, p. 207-253
Subject Category:
LT
Piliakalniai / Hilforts; Pilys. Tvirtovės. Bastėjos / Castles. Bastions. Fortresses; 13 amžius - 1569. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. LDK; Kernavė; Lietuva (Lithuania).
Summary / Abstract:

LTPiliakalnių įtvirtinimai aprėpia ne tik gynybinę, bet ir socialinio statuso išraiškos funkciją, todėl jų įrengimo darbai, jų mastas galėtų būti svarbus požymis bandant išskirti galios centrus gyvenviečių sistemoje. Vadovaujantis šiuo požiūriu, straipsnyje analizuojami XIII–XIV a. Kernavės pilies, susidedančios iš keturių atskirų piliakalnių, įtvirtinimai bei juos įrengiant atlikti reljefo transformavimo darbai. Remiamasi specialiai šiuo tikslu 2018–2019 m. atliktais tyrimais – gręžiniais, georadaro profiliais, šurfais, taip pat ankstesnių metų kasinėjimais. Plačioje teritorijoje surinkti duomenys apie vietovės stratigrafiją leido ne tik rekonstruoti iki piliakalnių įrengimo buvusį paleoreljefą bei atliktas jo modifikacijas, bet ir atskleidė žmonių atliktų reljefo transformavimo darbų ir gamtinių geodinaminių procesų ryšį. Tyrimai parodė, kad piliakalnių įrengimas sukėlė didelio masto erozinius procesus, turėjusius lemiamą įtaką tiek pilies, tiek aplink ją įsikūrusio miesto raidai. Straipsnyje keliama hipotezė, kad Kernavės pilies ir miesto administracinės reikšmės praradimą XIV a. pabaigoje galėjo nulemti būtent žmonių veiklos sukelti eroziniai procesai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Geoarcheologija; Geofizika; Piliakalniai; Paleoreljefas; Erozija; Kernavė; Pilys; 13 amžius; 14 amžius; 13th century; 14th century; Geoarchaeology; Geophysics; Hillforts; Palaeorelief; Erosion; Castles.

ENHillfort fortifications served not only a defensive function but were also an expression of social status. Therefore their scale and the work involved in their creation could be an important feature in attempting to distinguish the centres of power in a settlement system. Pursuant to this point-of-view, the article analyses the fortifications and the relief modification work carried out in creating of 13th–14th-century Kernavė Castle, which consists of four separate hillforts. This analysis made use of a 2018–2019 survey, which was conducted especially for this purpose and included boreholes, GPR profiles, and test pits, and also made use of previous excavations. Stratigraphical data collected in a wide territory allowed to the reconstruct the palaeorelief, which existed prior to the creation of the hillforts, and the modifications made to it. Moreover, it also revealed the connection between the relief transformation works and the natural geodynamic processes. The investigation showed that the creation of the hillforts caused largescale erosional processes, which critically influenced the development of both the castle and the town founded around it. The article raises the hypothesis that the loss of the administrative significance of Kernavė Castle and Town in the late 14th century could have been caused by precisely these erosional processes brought about by human activities. [From the publication]

DOI:
10.33918/25386514-046008
ISSN:
0207-8694; 2538-6514
Subject:
Archeologija / Archaeology
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/95397
Updated:
2022-06-13 22:03:16
Metrics:
Views: 55    Downloads: 16
Export:
Download