Socialinių paslaugų vystymas ir teikimas psichosocialinę negalią turintiems asmenims stacionarių globos institucijų pertvarkos perspektyvoje : disertacija

LTŽmonių su negalia globos deinstitucionalizacija yra perėjimas nuo institucinės globos ar kitų segreguojančių paslaugų prie sistemos, įgalinančios savarankišką gyvenimą bendruomenėje. Šiame procese dalyvauja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, socialinės globos įstaigos, nuo kurių sąveikos priklauso socialinės globos politikos pokyčiai teisiniame ir praktiniame lygmenyse. Disertacija buvo siekiama dekonstruoti socialinės globos politikos transformavimo procesą, jo sąsają su žmogaus teisėmis, o taip pat – pertvarkos dalyvių sąveiką kuriant bendruomeninių paslaugų turinį. Agentūrų ir ekologinės sistemų teorijos prieigų dermė ir kompleksinis deinstitucionalizacijos tyrimas leido identifikuoti pagrindinius pertvarkos trukdžius, tarp kurių – skirtingi pertvarkos dalyvių interesai, jų oportunizmas, informacijos asimetrija, politinės lyderystės ir tarpsektorinės atsakomybės trūkumas, žmonių su negalia neįtraukimas, kai jie pertvarkos procese dalyvauja tik kaip objektai (t. y. paslaugų gavėjai), tačiau jiems nesudarytos sąlygos dalyvauti juos liečiančios politikos planavimo procese. Tyrimas taip pat atskleidė, kad pertvarkos metu kyla transinstitucionalizacijos grėsmė, kurią gali lemti iš senosios sistemos „pernešama“ institucinė struktūra, kultūra, stigma, bendruomenių pasipriešinimas ir kiti tiesiogiai nuo pertvarkos dalyvių nepriklausantys aspektai. Tokiu būdu žmonės su negalia yra tik lokalizuojami bendruomenės teritorijoje nesudarant sąlygų prasmingam dalyvavimui ir įsitraukimui bendruomenėje. [eLABa ETD]Reikšminiai žodžiai: Deinstitucionalizacija; Institucinės globos pertvarkymas; Psichosocialinė negalia; Ekologinė sistemų teorija; Agentūros; Deinstitutionalization; Institutional care; Psychosocial disability; Ecological theory; Agency theory.

ENDeinstitutionalization is a transition from institutional care or other segregating services to a system that enables independent living for people with disabilities in the community. The Ministry of Social Security and Labor of the Republic of Lithuania, municipalities, non-governmental organizations (NGOs) and social care institutions participate in this process. Changes in social care policy at the legal and practical levels depend on the interaction between these parties. The aim of the dissertation was to deconstruct the process of transformation of social care policy and its connection with human rights, as well as the interaction of participants of deinstitutionalization process in creating the content of community services. Combination of the agency and ecological systems theory and a comprehensive study on deinstitutionalisation identified key obstacles to transformation, including differing interests of participants of deinstitutionalization process, their opportunism, information asymmetry, lack of political leadership and cross-sectoral responsibility, and the exclusion of people with disabilities. People with disabilities are involved in the deinstitutionalization process only as objects (recipients of services), yet they lack opportunity to participate in the policy planning. Additionally, the results of the research revealed a threat of possible trans-institutionalization, which refers to maintaining the “old” institutional culture and structure, stigma, community resistance, and other aspects not directly related to the participants of deinstitutionalization process. This may leads to situation when people with disabilities are being simply ‘placed’ in the community instead of being given the opportunity for meaningfully engagement and participation within the community. [eLABa ETD]