Užsitęsusio gedulo po artimojo netekties rizikos veiksniai : disertacija

• eLABa: disertacijos tekstas

LTArtimojo netektis yra itin skausminga patirtis, tačiau didžioji dalis asmenų pamažu prisitaiko prie gyvenimo po netekties. Vis dėlto dalis asmenų patiria itin intensyvias, su laiku nemažėjančias gedulo reakcijas. Šios ilgai užsitęsusios ir itin intensyvios gedulo reakcijos 2018 metais Tarptautinės ligų klasifikacijos 11-tame leidime (TLK-11) pirmą kartą klasifikacijoje apibrėžtos kaip užsitęsusio gedulo sutrikimas. Disertacijos tikslas buvo įvertinti artimojo netektį per pastaruosius 6-72 mėn. patyrusių asmenų užsitęsusio gedulo reakcijas ir nustatyti su užsitęsusio gedulo reakcijomis susijusius veiksnius. Tyrimo imtyje patvirtinta vienadimensė užsitęsusio gedulo struktūra bei gauta, jog 17,1% tyrimo dalyvių turėjo užsitęsusio gedulo sutrikimo riziką. Santykio su artimuoju artumas ir artimojo mirties netikėtumas buvo stipriausiai užsitęsusio gedulo reakcijas prognozuojantys veiksniai. Užsitęsusio gedulo reakcijas taip pat prognozavo netektį patyrusio asmens didesnis neurotiškumas, emocijų reguliacijos sunkumai ir vengiantis prieraišumas. Moteriškoji lytis ir vyresnis amžius taip pat reikšmingai prognozavo užsitęsusį gedulą. Emocijų reguliacijos sunkumai iš dalies paaiškino sąsają tarp neurotiškumo, vengiančio prieraišumo, nerimastingo prieraišumo ir užsitęsusio gedulo reakcijų intensyvumo. Apie pusė užsitęsusio gedulo sutrikimo rizika pasižymėjusių asmenų taip pat turėjo depresijos riziką. Artimojo mirties aplinkybės buvo reikšmingi užsitęsusio gedulo, bet ne depresijos rizikos veiksniai. [eLABa ETD]Reikšminiai žodžiai: Sutrikimai; Gedulas; Netektis; Grief; Loss.

ENThe loss of a loved one is an extremely painful experience, but most individuals gradually adjust to life after the loss. However, some individuals have long-lasting difficulties, and the intensity of their grief reactions does not decrease over time. These prolonged and intense grief reactions were for the first time included in the 11th edition of the International Classification of Diseases (ICD-11) as prolonged grief disorder. The aim of the dissertation was to evaluate the prolonged grief reactions after the loss of a loved one in the last 6-72 months and to identify the risk factors significantly associated with prolonged grief reactions. The study confirmed the one-dimensional structure of prolonged grief, and it was found that 17.1% of the study participants were at risk for prolonged grief disorder. The closeness with the lost loved one and the unexpectedness of the death were the strongest predictors of prolonged grief reactions. Prolonged grief reactions were also predicted by the bereaved person's higher neuroticism, emotion regulation difficulties, and avoidant attachment. Female gender and older age also significantly predicted prolonged grief reactions. Emotion regulation difficulties partly explained the relationship between risk factors neuroticism, avoidant attachment, anxious attachment, and the intensity of prolonged grief reactions. About half of those at risk for prolonged grief disorder also had a significant risk of depression. Circumstances of a loved one's death were significant predictors of prolonged grief but not depression. [eLABa ETD]