LTKalbų kontaktas emigravus yra vienas iš pagrindinių veiksnių, galinčių lemti gimtosios kalbos atriciją. Disertacijos tikslas – išsiaiškinti, ar lietuvių emigrantų gimtosios kalbos žodynas patiria atriciją; jeigu taip, pažvelgti, kokie žodyno pokyčiai pastebimi, ir pateikti įžvalgų, kokie sociolingvistiniai veiksniai turi tam reikšmingos įtakos. Tiriamas Airijos lietuvių gimtosios kalbos žodynas, pasitelkiant kiekybinio ir kokybinio tyrimo metodus. Darbe aprašomas Airijos lietuvių gimtosios kalbos žodyno dydis ir jį lemiantys veiksniai, tiriamas leksinis prieinamumas stebint dvejonės žymenis, aptariamas leksinis parinkimas. Išvados daromos Airijos lietuvių rezultatus lyginant su Lietuvoje gyvenančių (neemigravusių) gimtakalbių lietuvių rezultatais. Analizė atlikta taikant aprašomosios ir išvadų statistikos metodus, naudojant R studio programą. Rezultatai rodo, kad Airijos lietuvių žodynas yra mažesnis nei Lietuvoje gyvenančių lietuvių ir skirtumas yra statistiškai reikšmingas. Be to, Airijos lietuvių kalboje pasitaiko daugiau dvejonės žymenų ir leksinis parinkimas vyksta sunkiau negu neemigravusių lietuvių kalboje, tad galima manyti, kad Airijos lietuvių K1 žodynas patiria atriciją. [eLABa ETD]Reikšminiai žodžiai: Kalbos atricija; Airijos lietuviai; Žodynas; Gimtoji kalba; Sociolingvistiniai veiksniai; Language attrition; Vocabulary size; Native language; Sociolinguistic environment; Lithuanians in Ireland.
ENLanguage contact after emigration is one of the main factors that can lead to native language (L1) attrition. This research aims to find out whether the lexicon of Lithuanian emigrants L1 experiences attrition; if so, to see what changes in the lexicon can be observed and to provide insights into what sociolinguistic factors have a significant impact on those changes. Research material – L1 vocabulary of the Irish Lithuanians. The paper describes the L1 vocabulary size of the Irish Lithuanians and the factors that determine it, examines the lexical accessibility by observing hesitation markers, and discusses lexical retrieval. Conclusions are made by comparing the results of Lithuanians in Ireland with the results of Lithuanians living in Lithuania (non-emigrants). The analysis was performed by applying descriptive and inference statistical methods and using the R studio program. The results show that the L1 vocabulary of the Irish Lithuanians is smaller than that of Lithuanians living in Lithuania and the difference is statistically significant. In addition, the Irish Lithuanians’ language has more hesitation markers, and the process of lexical retrieval is less fluent than in the language of non-emigrants. Thus it can be assumed that the Irish Lithuanian L1 vocabulary is affected by attrition. [eLABa ETD]