Baldų gamyba Vilniuje XIX a. II pusėje – XX a. pradžioje: tarp amatų ir pramonės : disertacija

LTLietuvos istoriografijoje iki šiol nebuvo detalaus ir nuoseklaus žvilgsnio, analizuojančio baldus gaminusių amatininkų veiklą, ugdymą, jų dirbinius bei vietinės fabrikinės baldų produkcijos atsiradimą ir pobūdį. Pastebėtina, kad vis dar trūksta ir interjerų istorijos tyrimų. Iš dalies užpildant šią spragą, disertacijoje gilinamasi į pasirinktą temą – baldų gamybos istoriją. Disertacijos tyrimo tikslas – parodyti XIX a. II pusės – XX a. pradžios baldų gamybos raidą Vilniaus mieste, išskiriant amatininkiškosios ir pramoninės gamybos segmentus. Metodologine prasme darbas reikšmingas tuo, jog baldų gamyba tiriama kompleksiškai, analizuojama kaip platesnio materialiosios kultūros reiškinio dalis. Tyrime itin svarbus empirinių duomenų rinkimas ir analizavimas, pasitelkta socialinė meno istorija, formalioji analizė bei teorinė rekonstrukcija, taip pat lyginamasis metodas, iš dalies taikomas prozopografinis metodas. Disertacijos tekste ir prieduose pateikiama daug naujos faktografinės medžiagos – pristatomi Vilniaus meistrų ir baldų fabrikų produkcijos pavyzdžiai, keliamos jų identifikavimo ir autorystės problemos, sudaryti amatininkų sąrašai. Lietuvos istoriografijos kontekste šis baldų gamybos tyrimas aktualus, nes parodo amatininkiškosios ir fabrikinės gamybos tarpusavio sąveiką, koreguoja nusistovėjusį stereotipinį įsivaizdavimą apie visuotinį tradicijos pasikeitimą XIX a. atsiradus naujam gamybinių santykių tipui. Taip pat papildo žinias apie XIX a. II pusės – XX a. pradžios amatų vystymosi ir jų modernėjimo procesus, fabrikinės produkcijos atsiradimą ir plitimą, atskleidžia ekonominių ir socialinių pokyčių, modernizacijos įtaką baldų gamybai ir dizainui. [eLABa ETD]Reikšminiai žodžiai: Baldų gamyba; Cechai; Staliaus darbai; Furniture industry; Guilds.

ENUntil now, there has been no detailed and consistent study in Lithuanian historiography analysing the activities and education of craftsmen who made furniture, their wares, and the origination and nature of local industrial furniture production. It is noteworthy that research on the history of interiors that focuses on furniture is still lacking. By using previous research on the socio-political and economic context, theoretical reconstructions based on archival sources, prosopography, attribution, and comparisons with other geographical locations, this text studies furniture production development in Vilnius from the second half of the 19th century through the early 20th century, distinguishing the segments of artisanal and industrial production. This study shows the interaction between craftsmen and emerging furniture production factories and how the co-existence of these two industries met different consumer needs. It complicates the well-established stereotypical notion that industrial production displaced craftsmen from the furniture production market. The study on furniture production is relevant in the context of Lithuanian historiography because it expands the knowledge about processes of the development and modernization of crafts in the second half of the 19th – early 20th century, the origin and spread of factory products, reveals the impact of economic and social changes, modernization on the production, and design of furniture. [eLABa ETD]