LTIš karto reikia pabrėžti, kad aptariamasis leidinys tėra tik kontrolinis XVI a. Lietuvoje išleistų lenkiškų knygų sąrašas. Knygotyros enciklopedinis žodynas teigia, jog kontrolinis sąrašas – tai „lietuvių spaudos repertuarinės rodyklės rengimo praktikoje atsiradusi bibliografinių leidinių rūšis. <…>Nėra tikslus ir išsamus, bet laikinai užpildo spaudinių bibliografavimo spragą, padeda išaiškinti nežinomus spaudinius.“ Taigi turėtume kalbėti tik apie tarpinį, laikiną, negalutinį XVI a. lenkiškų spaudinių sąrašą, bet ir tokio laikino sąrašo pasirodymas džiugina – jis itin pagalbus ne tik patiems retrospektyviosios bibliografijos rengėjams, bet ir visiems, besidomintiems senąja knyga. Juolab kad laikinumas – reliatyvi sąvoka. Juk sakoma, kad nieko nėra pastovesnio už laikinumą. Jeigu pažiūrėsime, kokiu tempu rengiami Lietuvos nacionalinės bibliografijos tomai, pamatysime, kad laikinasis kontrolinio sąrašo statusas kažin ar toks jau laikinas. Antai knygų, išleistų lietuvių kalba 1905–1917 m., kontrolinis sąrašas pasirodė 1977 m., o šio periodo bibliografija – tik 2006 m., po trijų dešimtmečių. Lietuviškosios periodikos kontrolinis sąrašas buvo paskelbtas 1994 m., bibliografija – tik po ketvirčio amžiaus, 2018 m. [Iš teksto, p. 385]