Studentų kūno vaizdas ir edukacinės jo koregavimo galimybės : disertacija

LTTemos aktualumas. Nesveikos gyvensenos įpročiai, didėjantis antsvorio ir nutukimo paplitimas, ypač tarp jaunų žmonių, yra vieni pagrindinių ir sunkiausių XXI a. amžiaus iššūkių visuomenės sveikatai (Abarca-Gómez et al., 2017; Kriaucioniene, Raskiliene, Petrauskas, & Petkeviciene, 2021; Sa et al., 2019). Tačiau ne mažesnį rūpestį mūsų visuomenės sveikatai kelia ir didelis studentų negatyvaus kūno vaizdo raiškos lygis, dažnai taikomų sveikatą žalojančių kūno svorio reguliavimo strategijų padariniai ir didėjantis valgymo sutrikimų paplitimas (Galmiche, Déchelotte, Lambert, & Tavolacci, 2019; Kriaucioniene et al., 2021; Neumark-Sztainer et al., 2018; Potterton, Richards, Allen, & Schmidt, 2020; Wang et al., 2019). Studentų kūno vaizdo tyrimai yra labai reikšmingi, nes, sprendžiant kūno vaizdo ir su juo susijusio elgesio problemas, kartu galima spręsti ir studentų gyvensenos, antsvorio bei psichikos sveikatos problemas. Per pozityvaus kūno vaizdo stiprinimą būtų galima keisti ne tik jaunų žmonių požiūrį į savo kūną, bet ir gerinti jų psichosocialinę gerovę, fizinę sveikatą, gyvenimo būdą ir gyvenimo kokybę. Tai savo ruožtu pabrėžia ugdymo poreikį nustatyti būdus, kaip mokslo įrodymais pagrįstomis sveikatos edukacinėmis priemonėmis aukštosiose mokyklose būtų galima prisidėti prie studentų psichikos sveikatos ir su sveikata susijusios gyvensenos stiprinimo. Mokslinė problema ir jos ištyrimas.Skirtingose šalyse atlikti studentų populiacijos tyrimai rodo, kad dėl jaunų moterų ir vyrų rūpesčių, susijusių su kūno išvaizda, ir sutrikusio valgymo elgesio raiškos nukenčia jų gyvenimo kokybė. Tai ypač pasireiškia psichologinėje ir fizinės sveikatos srityse (Duarte, Ferreira, Trindade, & Pinto-Gouveia, 2015; Griffiths et al., 2016; Purton et al., 2019; Santhira Shagar, Donovan, Boddy, Tapp, & Harris, 2021; Silva et al., 2018; Wagner, Stefano, Cicero, Latner, & Mond, 2016; Wilson, Latner, & Hayashi, 2013). Pozityvus kūno vaizdas yra susijęs su didesniu pasitenkinimu gyvenimu (Davis, L. L. et al., 2020), didesne subjektyviai suvokiama laime (Swami et al., 2015), geresne emocine, psichologine ir socialine gerove (Swami, Weis, Barron, & Furnham, 2018). Tad svarbu suprasti negatyvaus ir pozityvaus kūno vaizdo įtaką studentų gyvenimo kokybei. Taip pat svarbu turėti mokslu pagrįstų priemonių, leidžiančių įgyvendinti veiksmingas sveikatos ugdymo programas, kurių tikslas – stiprinti pozityvų kūno vaizdą ir sveiką gyvenseną. Besiformuojančio suaugusiojo raidos tarpsnis, savarankiško gyvenimo pradžia, socialinės ir finansinės padėties pokyčiai, patiriamas stresas gali turėti neigiamos įtakos studentų gyvensenai (pvz., didėja nesveiki mitybos įpročiai, mažėja fizinis aktyvumas), o tai yra siejama su jų kūno svorio padidėjimu tolesniame gyvenime (Beaudry et al., 2019; Whatnall et al., 2019; Winpenny et al., 2017). Kūno vaizdas ir rūpesčiai dėl kūno svorio yra reikšmingi veiksniai, kurie lemia studentų su sveikata susijusį elgesį (Potterton et al., 2020). Taigi kyla būtinybė išsiaiškinti, kaip studentų kūno vaizdas yra susijęs su jų gyvenimo kokybe.Tarptautiniu mastu stinga tyrimų, kurie būtų atlikti skirtinguose kultūriniuose kontekstuose ir kurių metu būtų analizuojamos studentų kūno vaizdo ir gyvenimo kokybės sąsajos (Griffiths et al., 2016). Mokslininkų nuomone, studentų gyvenimo kokybės ir gyvensenos tyrimams skiriama nepakankamai dėmesio (Ribeiro et al., 2018). Atliktų tyrimų duomenimis, rūkymas, alkoholio vartojimas ir fizinio aktyvumo stygius yra susiję su prastesne studentų gyvenimo kokybe (Dormal et al., 2018; Milic et al., 2020), o nepakankama miego trukmė ir fizinis aktyvumas yra susiję su didesniais studentų depresijos simptomais (Xu, Qi, Yang, & Wen, 2016). Atsižvelgiant į tai, kad nesveikos gyvensenos įpročiai, aukštas negatyvaus kūno vaizdo ir sutrikusio valgymo elgesio raiškos lygis yra labai dažnos su sveikata susijusios studentų problemos, keliančios didelį nerimą dėl mūsų visuomenės sveikatos (Aceijas, Waldhäusl, Lambert, Cassar, & Bello-Corassa, 2017; Kriaucioniene et al., 2021). Kyla būtinybė išsiaiškinti studentų kūno vaizdo, sutrikusio valgymo elgesio ir gyvensenos veiksnių kompleksinį poveikį gyvenimo kokybei. Neseniai atlikta sisteminė apžvalga parodė, kad dauguma studentų gyvensenos tyrimų buvo atlikti tiriant medicinos ir sveikatos mokslų krypties studentus (Ribeiro et al., 2018), tačiau būtina išplėsti tyrimų lauką ir užtikrinti tiriamųjų įvairovę mokslo krypties aspektu. Valgymo sutrikimai dažniau nustatomi jaunoms moterims, didžiausia grėsmė susirgti kyla paauglystėje ir ankstyvojoje jaunystėje (Galmiche et al., 2019; Ward et al., 2019), todėl juos sukeliančių ir palaikančių veiksnių analizė, padedanti paaiškinti studenčių sutrikusio valgymo etiologiją, yra labai svarbi. [...]. [eLABa ETD]Reikšminiai žodžiai: Kūno vaizdas; Mankštinimasis; Edukacinės programos; Gyvenimo kokybė; Body image; Mindfulness; Embodiment; Educational programs; Quality of life.

ENRelevance of the research problem. In the 21st century, the most significant and complex challenges to public health are unhealthy lifestyle habits and the growing prevalence of overweight and obesity, especially among young people (Abarca-Gómez et al., 2017; Kriaucioniene, Raskiliene, Petrauskas, & Petkeviciene, 2021; Sa et al., 2019). However, the high levels of negative body image, the consequences of frequently used weight-loss strategies, and the increasing prevalence of eating disorders among university students are also significant concerns for our public health (Galmiche, Déchelotte, Lambert, & Tavolacci, 2019; Kriaucioniene et al., 2021; NeumarkSztainer et al., 2018; Potterton, Richards, Allen, & Schmidt, 2020; Wang et al., 2019). Body image research in university student populations is of great importance because solving body image problems and those concerning health-related behaviors can also address the issues of lifestyle, overweight, and mental health problems in university students. Fostering a positive body image could change young peopleʼs attitudes towards their bodies and improve their psychosocial well-being, physical health, lifestyle, and quality of life. That underscores the need for the education sector to identify ways in which evidence-based health education in higher education institutions can improve studentsʼ mental health and health-related lifestyles. Scientific problem and its research. Studies in student populations in different countries show that body image concerns and disordered eating negatively influence their quality of life.Therefore, it is essential to understand the role of negative and positive body image in university studentsʼ quality of life. It is also important to have sciencebased tools for effective health education programs to enhance university studentsʼ body image and lifestyle. The stage of development of an emerging adult, the onset of independent living, changes in social and financial situation, and perceived stress can impair university studentsʼ lifestyles (e.g., increase in unhealthy eating habits, decrease in physical activity). That, in turn, is associated with weight gain in later life (Beaudry et al., 2019; Whatnall et al., 2019; Winpenny et al., 2017). Body image and concerns about body weight are significant determinants of health-related behaviors in university students (Potterton et al., 2020). Thus, there is a need to find out how university studentsʼ body image is related to their quality of life. Internationally, there is a lack of research implemented in different cultural contexts to analyze the links between university studentsʼ body image and quality of life (Griffiths et al., 2016). Researchers maintain that insufficient attention has been given while studying university studentsʼ quality of life and lifestyle interaction (Ribeiro et al., 2018). Studies have shown that smoking, binge drinking, and lack of physical activity are associated with poorer quality of life in students (Dormal et al., 2018; Milic et al., 2020). Short sleep duration and insufficient physical activity are associated with higher symptoms of depression in students (Xu, Qi, Yang, & Wen, 2016). Unhealthy lifestyle habits, high levels of negative body image, and disordered eating are widespread health-related problems in university students (Aceijas, Waldhäusl, Lambert, Cassar, & BelloCorassa, 2017; Kriaucioniene et al., 2021).There is a need to clarify the complex impact of body image, disordered eating, and lifestyle factors on the quality of life in university students. A recent systematic review has shown that most university student lifestyle research has been conducted in medicine and health sciences (Ribeiro et al., 2018). Still, there is a need to expand research and ensure diversity across disciplines. Eating disorders are more common in young women than young men (Galmiche et al., 2019; Ward et al., 2019). The most significant risk of developing the disease occurs in adolescents and emerging adults (Galmiche et al., 2019; Ward et al., 2019). So, analysis of causative and supportive factors explaining the etiology of eating disorders in female university students is of great importance. Social-cultural models are explanatory models that reveal how the social-cultural environment affects body image. In the last few decades, the most widely used explanatory social-cultural model in health education and psychology has been the theoretical Tripartite Influence Model of Body Image and Eating Disorders, TIM (Thompson, J. K. et al., 1999). This model argues that three main factors in the social-cultural environment (family, peers, and media) determine a personʼs dissatisfaction with oneʼs body and influence the development of disordered eating. These factors have a direct effect on dissatisfaction with oneʼs body and together act indirectly through two intermediate psychological mechanisms: (a) the comparison of oneʼs appearance with social-cultural “standards” of appearance; and (b) the internalization of social-cultural “standards” of appearance (Thompson, J. K. et al., 1999). [...]. [eLABa ETD]