Žygimanto Augusto laikų patrankų įrašai epigrafinės kultūros aspektu

LTBet koks daiktas, pažymėtas epigrafiniu raštu, tampa išskirtinis tokių pačių daiktų visumoje, įgyja paminklo statusą. O XVI a. įrašais (tekstais ir vaizdais) buvo ženklinamos ir patrankos: vienos kurtos karybai, kitos – tam tikram įvykiui įamžinti. Žygimanto Augusto valdymo laikais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) buvo sukurta patrankoms lieti reikalinga infrastruktūra, kuri leido gausiai gaminti pabūklus ir ruoštis karui su Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste. Straipsnyje pasitelkus originalius bei publikuotus archyvinius šaltinius, saugomus užsienio šalių (Lenkijos, Švedijos) atminties institucijose, bandyta rekonstruoti patrankų įrašus. Sudarytas 67 tiriamojo laikotarpio patrankų įrašus apimantis priedas leido struktūruoti ant pabūklų buvusius epigrafinius įrašus. Pasitelkus paskutiniojo Jogailaičio egodokumentinį palikimą straipsnyje ištirtas patrankų įrašų funkcionalumas epigrafinės kultūros kontekste, atkreipiant ypatingą dėmesį į įrašo atsiradimo aplinkybes. Tai iki šiol istoriografijoje buvo menkai tyrinėta. Sukaupti ir išanalizuoti duomenys leido prieiti išvadą, kad būtent pats LDK valdovas tiesiogiai darė įtaką patrankų formai, pavadinimams bei įrašų turiniui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žygimantas Augustas, 1520-1572 (Žygimantas III Augustas; Zigmantas II Augùstas; Zygmunt II August; Sigismund August); Valdovai; 16 amžius; Epigrafika; Epigrafinė kultūra; Patrankos; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); 16th century; Epigraphy; Rulers; Epigraphic culture; Cannons.

ENAny object marked with epigraphic writing becomes unique in the totality of the same objects and acquires the status of a monument. In the 16th century, cannons were also marked with inscriptions (texts and images): some were created for warfare, others – to commemorate a certain event. During the reign of Sigismund Augustus, the Grand Duchy of Lithuania created the necessary infrastructure for cannon casting, which allowed it to produce large numbers of cannons to prepare for its war with the Grand Duchy of Moscow. The article attempts to reconstruct inscriptions on cannons using original and published archival sources stored in memory institutions in foreign countries (Poland, Sweden). An appendix covering 67 cannon records made it possible to perceive the structure of such inscriptions. Meanwhile, with the help of the ego-documentary legacy of the last Jagiellonian ruler, it was possible to study the functionality of cannon recordings in the context of epigraphic culture, paying special attention to the stages of the record’s emergence. This has so far been little studied at all. The collected data allowed to reach the conclusion that it was the ruler of the Grand Duchy of Lithuania who directly influenced the form, names, and content of the inscriptions on cannons. [From the publication]

• 1647 m. Jono Breitelio nulietos patrankos inskripcija / Adam Spodaryk. Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae. 2018, vol. 4 (2014-2016), p. 444-453.
• Artyleria litewska na przełomie XVI i XVII wieku koszty transportu na wojnę inflancką w latach 1601-1602 / Mariusz Sawicki. Stan badań nad wielokulturowym dziedzictwem dawnej Rzeczypospolitej. T. 3 / pod red. Wojciecha Walczaka i Karola Łopateckiego. Białystok: Instytut Badań nad Dziedzictwem Kulturowym Europy, 2012. P. 91-106.
• Biržų pilies arsenalo vedėjo pareiškimas 1686 metų revizijos vykdytojams ir jų atsakymas jam.. Lietuvos istorijos studijos 2005, t. 16, p. 82-95.
• Epigrafinio įrašo kultūra ir komunikacija : XIX a. Vilniaus memorialinių įrašų pagrindu : disertacija / Kšištof Tolkačevski. Vilnius, 2016. 1 pdf ( p.).
• "IOANNES BREUTELT NOBIS FECIT..." / Gražina Marija Martinaitienė. Menotyra. 2001, Nr.2 (23), p. 62-70.
• Laikas ir akmenys : kultūros paveldo sampratos moderniojoje Lietuvoje / Rasa Čepaitienė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universitetas, 2005. 468 p.
• Lietuvos auksakalystė : XV-XIX amžius / Edmundas Laucevičius, Birutė Rūta Vitkauskienė. Vilnius : Baltos lankos, [2001]. 487 p.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ginkluotosios pajėgos 1654-1667 m. karų metu / Vidmantas Airini. Karo archyvas. 2008, 23, p. 74-125.
• Lietuvos kariuomenės artilerijos pabūklai 1919-1940 m / Vytautas Jokubauskas, Egidijus Papečkys. Karo archyvas. 2012, 27, p. 163-231, 345-348.
• Nežinoma-žinoma Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo raštinės knyga / Darius Antanavičius. Lietuvos Metrikos naujienos. 2003, Nr. 7, p. 26-29.
• Radvilų Biržų pilies arsenalas XVI-XVII a / Deimantas Karvelis. Karo archyvas. 2008, 23, p. 39-73.
• Rusiški epigrafiniai memorialiniai XIX amžiaus įrašai Vilniaus katalikiškose kapinėse / Kšištof Tolkačevski. Knygotyra. 2016, t. 66, p. 281-310.
• Senasis Onuškis, 400 metų vadintas Hanušiškiais / Bronius Deksnys. Juodupė. Onuškis / redaktoriai Jonas Šedys, Venantas Mačiekus. Vilnius: Versmė, 2012. P. 149-188.
• Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego : spisy. T. 5, Ziemia połocka i województwo połockie XIV-XVIII wiek / pod redakcją Henryka Lulewicza ; opracowali Henryk Lulewicz, Andrzej Rachuba, Andrzej Haratym, Andrej Macuk i Andrej Radaman ; przy współpracy Witala Hałubowicza i Przemysława P. Romaniuka. Warszawa : Instytut Historii Polskiej Akademii Nauk, 2018. 305 p.
• Vieno pabūklo istorija / Gražina Marija Martinaitienė. Menotyra. 2002, Nr. 3 (28), p. 46-50.
• Vilniaus pabūklų liejyklos teritorija (Puškarnia) XVI–XVIII a. šaltiniuose. Istoriniai tyrimai / Birutė Rūta Vitkauskienė. Miestų praeitis. 2010, 2 07.htm.
• XVI-XVIII amžiaus artilerijos pabūklai, saugomi Lietuvos muziejuose ir privačioje kolekcijoje / Liudvikas Vasiliauskas. Archaeologia Lituana. 2017, t. 18, p. 130-164.
• XVI-XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, paminklų funkcijos ir paplitimas / Gabija Surdokaitė-Vitienė. Menotyra. 2015, t. 22, Nr. 1, p. 45-72.