'Feminization' of medicine and changing professional identities

LTPagrindinis dėmesio objektas straipsnyje – feminizuota medicinos profesija Lietuvoje, kur moterys jau ilgą laikotarpį sudaro apie 70 proc. narių profesijoje. Straipsnio tikslas – ištirti, ar egzistuoja vieninga, lyties prasme neutrali profesinė tapatybė ar, priešingai, - profesijos sudėtis narių lyties prasme Lietuvoje formuoja skirtingas profesines tapatybes ir/arba požiūrius į vyrų bei moterų galimybes profesijoje. Straipsnyje analizuojami ir kokybiniai, ir kiekybiniai duomenys, sukaupti 2005 m. žiemos-pavasario laikotarpiu tarp įvairiose medicinos įstaigose Kaune ir Vilniuje dirbančių medikų. <…>Apibendrinant, galima teigti, kad gydytojų atsidavimas profesijai labiau atspindi tautinį tapatumą ir lojalumą, negu profesijos vieningumą. Tačiau gydytojų nusivylimas darbo galimybėmis vietinėse organizacijose ir jų intencijos emigruoti glaudžiai siejasi su lytimi. Dar daugiau: medicinos profesijoje, kur dominuoja moterys, visgi vyrai jaučiasi turintys daugiau karjeros galimybių ir daugiau palaikymo iš kolegų. Moterys lieka atskirtos nuo profesinių tinklų ir neturinčios karjeros galimybių nei profesijoje (taip pat ir užsienio šalyse), nei už jos ribų. Taigi atsidavimas profesijai yra dvipusis: vienoje pusėje yra moterų ekspresyvus, kitoje – vyrų instrumentinis atsidavimas. Šio tyrimo rezultatai <…>atspindi pronatalistinį diskursą apie moterų tradicinį vaidmenį, susijusį su jų reprodukcinėmis funkcijomis. Taigi tokiose pereinamojo laikotarpio visuomenėse kaip Lietuva, profesionali moteris vis dar išlieka labiau nesaugi ir pažeidžiama, negu vyras. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Lytis; Medicinos profesijos; Feminizacija; Gender; Medical occupations; Feminization.

ENThe article focuses on a feminised medical profession in Lithuania. The article aims at investigating into whether there exists a single, neutral in terms of gender professional identity, or whether the professional composition in terms of gender forms different professional identities and/or attitudes towards professional opportunities of men and women in Lithuania. The article analyses both qualitative and quantitative data accumulated in the period of winter-spring 2005 among medical men working in various medical institutions of Kaunas and Vilnius. To summarise, it may be said that commitment of doctors to their profession reflects rather national identity and loyalty than professional unity. However, disappointment of doctors with labour opportunities in local organisations and their intensions to emigrate are closely related to gender. Furthermore, within the medical profession men feel being offered greater career opportunities and more support of their colleagues. Women remain segregated from professional networks and deprived of career opportunities both within and beyond their professional boundaries. Thus, commitment to profession bears a dual nature: on one hand, there exists female expressive commitment, while on the other – male instrumental commitment. The results of the research reflect a pronatalistic discourse on the conventional female role related to reproductive functions of women. Therefore, in such societies of the transitional period as Lithuania, a professional woman continues to remain more unsafe and vulnerable than a man is.