Paminklai Lietuvoje: valstybės tapatybės konstravimas : disertacija

LTPastarųjų metų diskusijos apie paminklus Lietuvoje dažniausiai sukasi ne apie / ne tik apie vizualiąją paminklų raišką. Žvelgiant į šias diskusijas, galima daryti prielaidą, kad jos kalba apie tai, kaip suprantame, kas yra ir kas nėra Lietuva – ką pasakojime apie Lietuvą, reprezentuojamame per paminklus, turime atsiminti, o ką – pamiršti. Kitaip sakant, jos yra susijusios su tam tikrais kolektyviniais Lietuvos ir ją supančio pasaulio sampratos vaizdiniais. Nors tokią prielaidą sudaro diskusijos viešojoje erdvėje, ši prielaida nėra patikrinta akademiniame lygmenyje. Šia disertacija, pasitelkiant diskursyvų paminklų skaitymą, siekiama atskleisti paminklų galimybes dalyvauti valstybės tapatumo reprezentavimo, formavimo, performavimo ar įtvirtinimo procesuose. Pagrindinis disertacijos tikslas – surasti atsakymą į klausimą: kokia Lietuvos valstybės tapatybė yra formuojama per paminklus? Disertacija, visų pirma, išskleidžiamos teorinės paminklų, kaip diskursyvių praktikų, per kurias galima analizuoti valstybės tapatumo formavimo, performavimo ar įtvirtinimo procesus, galimybės. Antra, šios galimybės realizuojamos praktinėje Lietuvos atvejo analizėje – pateikiamas iki šiol neegzistavęs Lietuvos viešosiose erdvėse stovinčių paminklų sąrašas ir tipologizacija, atskleidžiami per paminklus kuriamo ir reprezentuojamo tapatybinio pasakojimo lygmenys – iškleidžiama Lietuvos valstybės tapatumo samprata. Paminklinių praktikų analizė atskleidžia, kad diskusiją apie paminklus pirmiausia formuoja politiniai veiksniai. [eLABa ETD]Reikšminiai žodžiai: Paminklai; Tapatybė; Socialinis konstruktyvizmas; Monuments; Identity; Social constructivism.

ENDiscussions about monuments usually revolve not around the visual and aesthetic expression of monuments. Looking at the ongoing debate, one can assume that it is about how we understand what Lithuania is and what Lithuania is not – what we need to remember and what we need to forget in the narrative of Lithuania represented through monuments. In other words, they are related to certain collective images of Lithuania and the world around it. Although this assumption is made in the public debate, it is not verified at academic level. The objective of the research is to analyze what kind of identity of the Lithuanian state is created and represented through the monuments that stand in the public spaces of Lithuania. The author seeks to reveal the theoretical possibilities of the participation of monuments in the formation and representation of state identity and to show the role of monuments as identity construction practices in Lithuania. An analysis of monumental practices reveals that the debate about monuments is primarily shaped by political factors. [eLABa ETD]