Viršelis kaip paratekstas: Martino Lutherio "Biblia Germanicolatina" Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

LTStraipsnyje analizuojamas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomos 1565 m. Martino Lutherio "Biblia Germanicolatina" viršelis. 1565 m. Saksonijos elektoriaus Augusto (1526–1586) užsakymu Vitenberge dvidešimčia tomų buvo išspausdinta M. Lutherio išversta Biblija lotynų ir vokiečių kalbomis. "Biblia Germanicolatina" vėliau įvairiais rinkiniais pateko į Europos bibliotekas. Straipsnyje šios Biblijos įrišas tiriamas per parateksto teorijos prieigą. Pirmą kartą parateksto sąvoką knygotyroje 1987 m. pavartojo prancūzų literatūros teoretikas Gérard’as Genette’as. Šia sąvoka mokslininkas apibūdino objektus bei subjektus, esančius aplink tekstą, kurie yra susiję su teksto išdėstymu, šriftu, viršeliais ar net knygų reklama. Pasitelkus proveniencinį metodą, straipsnyje yra analizuojamas M. Lutherio "Biblia Germanicolatina" įrišas, jame vaizduojamos detalės, leidžiančios nustatyti įrišo kilmę bei viso rinkinio buvusius savininkus. Tyrimo duomenimis, kol kas yra žinomi 5 iš 20 rinkinio tomų, manoma, kad rinkinio knygos buvo įrištos skirtingu metu, o pats rinkinys galimai sudarytas vėliau. Tyrimo metu pavyko nustatyti Vitenbergo knygrišį, kurio dirbtuvėms 1564 m. buvo sukurta plokštelė įspaudui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Biblija; Paratekstas; Įrišai; Viršeliai; Proveniencijos; Provenances; Bible; Paratext; Binding; Covers.

ENThe book cover of "Biblia Germanicolatina" (1565), which is held at the Rare Books and Manuscrips Unit of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, is analysed in this paper. This Bible was printed in a 20-volume collection in Wittenberg on request of August the Elect of Saxony (1526–1586). It was printed in the Latin and German languages. This Bible later became a part of various European libraries. "Biblia Germanicolatina" is analysed in the light of the paratext theory, which as a book history term is first used by French literary theorist Gerard Genette (1987). Genette used this term to describe objects and subjects surrounding the text: text spacing, lettering, book covers and even book advertisements. The analysis is performed using the provenance method, which leads to discovering the origins of the book’s binding and its primary sources. As of right now, five out of the 20 volumes from the collection are known to be held in Lithuanian memory institutions. As a result of this research, we were able to identify the bookbinder from Wittenberg who ordered the plate for tooling in 1564.

• Auf der Suche nach Archivalien und alten Drucken in Ostpreußen nach dem Zweiten Weltkrieg / Juozas Marcinkevičius. Königsberger Buch- und Bibliotheksgeschichte / Axel E. Walter (Hg.). Köln: Böhlau, 2004. P. 469-481.
• Inkunabulų paveldas Lietuvoje ir pasaulyje / Alma Braziūnienė. Vilnius : Akademinė leidyba, 2017. 87 p.
• Knygos istorijos šaltiniai / Domas Kaunas. Knygotyra. 2010, t. 54, p. 19-43.
• Lituanikos paieškos Rytų Prūsijoje ir Klaipėdos krašte po Antrojo pasaulinio karo / Juozas Marcinkevičius. Knygotyra. 2000, t. 36, p. 184-194.
• Puošnu ir praktiška: XVI a. viduryje - XVII a. pirmojoje pusėje Italijoje ir Abiejų Tautų Respublikoje spausdintų knygų įrišai Vilniaus jėzuitų akademijos bibliotekoje / Ieva Rusteikaitė. Knygotyra. 2023, t. 80, p. 228-262.