The shift of welfare regimes in Lithuania: bureaucratization as a dehumanizing mechanism

LTNemažai autorių fokusuojasi į gerovės valstybės modelių analizę, bet daugiausiai ši analizė susijusi su turtingomis kapitalistinėmis šalimis. Tuo tarpu specifiniai būdai kaip gerovė buvo teikiama sovietmečiu arba kaip šie režimai buvo modifikuoti, perkurti pokomunistinėse šalyse, ilgą laiką buvo ignoruojama. Šio straipsnio tikslas buvo ištirti, kaip pasikeitė gerovės režimas Lietuvoje ir kaip tai paveikė gerovės gavėjus. Pasirinkti tyrimo metodai buvo: archyvinė gerovės gavėjų bylų analizė, etnografinis tyrimas socialinių reikalų skyriuje ir pusiau struktūruoti interviu. Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad gerovės sistema tapo (1) labiau biurokratizuota ir profesionalizuota; (2) įgijo labiau diferencijuojantį pobūdį ir (3) tapo labiau informalizuota. Visi šie pokyčiai paveikė gerovės gavėjų savigarbą. Pasikeitęs gerovės režimas įtakojo moterų socialinę ir psichologinę poziciją, veikdamas kaip dehumanizuojantis mechanizmas. Analizuojant gerovės režimų kaitą, atsisakyta griežtos socializmo – posocializmo priešpriešos. Tyrimo duomenys atskleidė, kad gerovės režimo pokyčiai įvyko vėliau nei buvo atgauta nepriklausomybė. Taigi, išskirti ir paaiškinti tokie gerovės režimų tipai: „privaloma gerovės sistema“ (iki 1994 m.) ir „liberalioji biurokratinė gerovės sistema“ (po 1994 m.). 1994 yra skiriamoji riba ne tik dėl to, kad šiais metais gerovės sistema buvo reorganizuota „iš viršaus“, sumažinant išmokų skaičių, bet ir „iš apačios“, keičiant procedūras ir suteikiant gerovės sistemai labiau reguliuojantį ir biurokratizuotą pobūdį. Gerovės režimų kaitos Lietuvoje analizė atskleidė, kaip didesnio efektyvumo siekimas gali sukurti stigmatizuojančią, dehumanizuojančią erdvę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Posovietinė gerovės valstybė; Biurokratizacija; Dehumanizacija; Post-soviet welfare state; Biurocratization; De-humanization.

ENQuite a number of authors focus on analysis of welfare state models; however, this analysis mostly pertains to wealthy capitalist countries. In the meantime, specific ways of welfare provision in Soviet times or modifications or re-creations of these regimes in post-communist countries have been ignored for a long time. The purpose of this article was to find out the changes that have been undergone by the welfare regime in Lithuania and how this has affected the welfare recipients. The following methods of research were chosen: archival analysis of welfare recipients’ files, ethnographic study in the social affairs department and half-structured interviews. Analysis of the research data revealed that the welfare system became (1) more bureaucratized and professionalized, (2) obtained a more differentiating nature, and (3) became more informal. All these changes had an impact on welfare recipients’ self-esteem. The changed regime of welfare influenced the social and psychological position of women, while acting as a dehumanizing mechanism. When analyzing the shift of welfare regimes, strict contraposition of socialism – post-socialism was forgone. Outcomes of the research revealed that changes in the welfare regime occurred after independence was regained. Thus, the following types of welfare regimes were singled out and explained: “compulsory welfare system” (until 1994) and “liberal bureaucratic welfare system” (after 1994). 1994 is the dividing line, not just because in this year the welfare regime was reorganized “from the top” by reducing the number of benefits, but “from the bottom” as well, by changing the procedures and granting the welfare system a more regulatory and bureaucratic nature. Analysis of the change of welfare regimes in Lithuania revealed how striving for higher effectiveness may create a stigmatizing and dehumanizing environment. [From the publication]