Užimtumas

LTŠiame skyriuje yra nagrinėjama Lietuvos darbo rinkos situacija gyventojų surašymo momentu (remiantis jo metu gautais duomenimis) bei darbo jėgos, užimtumo ir nedarbo pokyčiai, įvykę po surašymo – 2001-2005 m. Lietuvos gyventojų užimtumo pastarųjų metų pokyčiams būdingas užimtumo didėjimas ir nedarbo mažėjimas. Tai sąlygoja tolesnis ekonomikos augimas, Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą ir ženklus emigracijos padidėjimas. Nepaisant pozityvių poslinkių, gyventojų užimtumo sferoje yra susikaupę nemažai problemų, susijusių su nepaprastai išaugusios ekonominės migracijos mastais, gyventojų ir darbo jėgos senėjimu, mažais dirbančiųjų atlyginimais, teritorinio užimtumo netolygumais, žemu darbo jėgos profesiniu ir teritoriniu mobilumu, nepakankamu profesinio rengimo reagavimu į darbo rinkos poreikius, mažu verslumo skatinimu, nepakankamu lanksčių bei netradicinių užimtumo formų taikymu ir kt. Nustatyta, kad gyventojų užimtumo ir nedarbo lygis reikšmingai varijuoja priklausomai nuo vedybinio statuso ir šeiminės padėties (turimų vaikų skaičiaus). Gyventojų surašymas taip pat suteikė įdomios informacijos apie dar pakankamai naują ir negausią namų šeimininkų(-ių) socialinę grupę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Užimtumas; Bedarbystė; Demogtaphy; Occupation; Employment; Unemployment.

ENThis chapter examines the situation of the Lithuanian labor market during the population census (based on the data obtained in its course) and changes in the labor force, employment, and unemployment, which occurred after the census in 2001-2005. Changes in the occupations of Lithuanian residents in recent years have been characterized by increased employment and decreased unemployment. This has been conditioned by further growth of the economy, the accession of Lithuania to the European Union, and the substantial increase in emigration. Regardless of the positive shifts, quite a number problems have accumulated in the occupation sector: the incredibly increased scopes of economic migration, ageing residents and labor force, low salaries, inequalities of regional occupations, low professional and territorial mobility of the labor force, insufficient response of vocational training institutions to the needs of the labor market, low promotion of entrepreneurship, insufficient application of flexible and non-traditional forms of employment, etc. It was determined that the level of employment and unemployment significantly varies subject to marital status and family (number of children). The population census also provided some interesting information about the rather new and scarce social group of househusbands and housewives. [From the publication]