"Knyga turi būti su tauta" (Levas Vladimirovas)

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTKiekvienos tautos, valstybės teisėto pasididžiavimo objektu gali būti tik savo žmonių protu, talentu, atkakliu darbu sukurtos, sukauptos, bet ne svetur pasigrobtos mokslo, kultūros ir meno vertybės. „Ypatinga Lietuvos geopolitinė padėtis <...>, – rašė iškilusis bibliografas profesorius Vaclovas Biržiška, – jau nuo pat Lietuvos valstybės susikūrimo pradžios nuolatos paversdavo ją įvairių karų lauku, kuriame masiškai buvo žudomi žmonės, naikinamas turtas, deginamos ir išgrobstomos kultūros vertybės“1. Nemaža jų pražuvo vykstant kovoms su kryžiuočiais ir kalavijuočiais, nuolatiniams karams su kaimyninėmis valstybėmis, buvo išvežta į Lenkiją, Švediją, Rusiją ir kitas šalis. Todėl didžiausios pagarbos verti tie negausūs entuziastai, kurie atkakliai kaupė žinias apie svetur esančias Lietuvos kilnojamąsias kultūros vertybes, dėjo pastangų jas sugrąžinti iš „tremties“. Vienas jų – Vilniaus universiteto bibliotekos direktorius Levas Vladimirovas (1912–1999), sėkmingai išnaudojęs XX a. 6-ajame dešimtmetyje SSRS susidariusias palankesnes nei prieš Antrąjį pasaulinį karą sąlygas susigrąžinti carizmo valdymo metais išvežtų senojo Vilniaus universiteto turtų dalį. Šiame rašinyje, naudojantis L. Vladimirovo ir jo bendraminčių straipsniais, atsiminimais, tyrinėtojų darbais, mėginama įdėmiau pažvelgti į Lietuvos kultūros vertybių likimą, jų paieškas ir svarų profesoriaus indėlį į šią prasmingą veiklą. [Iš straipsnio, p. 7]Reikšminiai žodžiai: Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Bibliotekos; Levas Vladimirovas; Profesoriai; Kultūros vertybės; Knygos; Professors; Libraries; Cultural heritage; Books.

ENEvery nation and state takes rightful pride in the scientific, cultural and art heritage created and collected through intelligence, talent and arduous work of their people, whereas trophies brought from foreign countries is a different matter. As wrote an outstanding professor of bibliography Vaclovas Biržiška, “Starting from the very beginning of our state, the specific geopolitical position of Lithuania <... >, has turned it into a battlefield of ongoing wars, which led to mass murder, property destruction, burning and plunder of cultural goods”1. A large part of Lithuanian heritage was lost in fights of Lithuanians with the Teutonic Order or the Order of the Brothers of Sword. A part was taken to Poland, Sweden, Russia and other countries during the wars with neighbours. Therefore we should hold in high esteem those few enthusiasts, who relentlessly gathered information on Lithuania’s tangible cultural heritage carried to foreign countries and undertook the heroic effort to bring it back from the “exile”. One of those few people is Director of Vilnius University Levas Vladimirovas (1912–1999). The political situation of the fifties in the USSR was more favourable for the return of the heritage taken from the old Vilnius University during the tsarist rule, then that before the Second World War, so Levas Vladimirovas took advantage of the situation. Taking into account publications, memoirs and research articles written by Levas Vladimirovas and his associates, this article presents an effort to get a closer look into the fate of Lithuanian cultural heritage, attempts to find it abroad and the professor’s invaluable contribution made in this significant field. [Extract, p. 15]