LTŠiame darbe pristatoma rusų ir lietuvių kalbų konverbų savybių gretinamoji apžvalga. Straipsnyje apibendrinami žinomi duomenys apie šių veiksmažodžio formų kilmę, vartojimą šiuolaikinėse rusų ir lietuvių kalbose, jų sintaksines funkcijas. Konverbai gretinami veiksmažodžio gramatinių kategorijų, taip pat veikiančiojo subjekto žymėjimo atžvilgiais. Pagrindine konverbų semantine savybe laikomas jais žymimo veiksmo santykis su pagrindiniu veiksmažodžiu reiškiamu veiksmu, dėl kurio konverbai lokalizuoja įvykius laiko ašyje pagrindinio veiksmažodžio deiktinės laiko reikšmės kontekste. Šiuo požiūriu konverbai atstovauja priklausomo taksio (santykinio laiko) kategorijai, kurio reikšmės (vienalaikiškumas / ankstesnumas) rusų ir lietuvių kalbose realizuojamos skirtingai: rusų kalboje tam tarnauja veikslo opozicijos žymėjimas, lietuvių kalboje – laikų opozicijos žymėjimas. Nacionalinio rusų kalbos tekstyno (НКРЯ) ir DLKT duomenų analizė rodo, jog konverbų koreliacijų atitikmenys (eigos dejepričiastije – pusdalyvis, įvykio dejepričiastije – veikiamasis būtojo laiko dalyvis) funkcionuoja daugelyje laiko santykio kontekstų, tačiau loginio santykio kontekstuose veikia kitokio pobūdžio dėsningumai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konverbai; Veiksmažodžių formos; Veiksmažodžių kategorijos; Rusų kalba; Lietuvių kalba; Converbs; Russian language; Lithuanian language; Verbal forms; Verbal categories.
ENThe paper gives a comparative overlook on peculiarities of Russian and Lithuanian converbs. Origins, modern usage of the forms and syntactic functions of converbs are summarized. Converbs are compared in regard of marking of verbal categories and relation to the subject of an action of a main verb. It is emphasized that the main semantic feature of these verb forms is a connection of an action referred by a converb to the action referred by verb, whereby converbs localize events on the time axis in the context of a deictic value of a main verb. From this point of view, converbs are a kind of dependent taxis where meanings (simultaneity / anteriority) have different morphological realization in Russian and Lithuanian: in Russian by means of the opposition of the lexical aspect markers, and in Lithuanian by means of the opposition of the tense markers. On the grounds of the analysis of corpora materials (RNC and CCLL), it is shown that equivalence between correlative forms (Russian imperfective converb – Lithuanian half-participle / non-agreeing present participle, Russian perfective converb – Lithuanian active past participle / non-agreeing past participle) is relevant in most instances of the contexts of a temporal relation, but in the contexts of logical relation there are regularities of dissimilar nature. [From the publication]