LTKultūrinių realijų vertimas reikalauja, kad vertėjai perteiktų kultūrinę specifiką bei tinkamai reprezentuotu kitos šalies kultūrą. Realijos dažnos audiovizualiniame vertime, ypač dubliuotuose animaciniuose filmuose, kur be realijų vertimo dar reikia išlaikyti tam tikrus sinchronijų tipus. Tyrimo objektu pasirinktos filmo „Šrekas Trečiasis“ kultūrinės realijos sinchronijų atžvilgiu ir jų reikšmė. Tyrimo tikslas – nustatyti filme esančių kultūrinių realijų sąryšį su sinchronijos tipais. Kultūrinių realijų ir sinchronijos tipai išskirti pasitelkiant analitinį mokslinį metodą bei ištirti taikant gretinamąjį lingvistinį metodą pasirinkto filmo realijų analizei. Teorinėje dalyje nagrinėjami kultūrinių realijų tipai bei sinchronijos dubliavime ypatumai. Tiriamoji dalis apima kultūrinių realijų išskyrimą bei jų vertimo ir sinchronijos aspektus lietuviškai dubliuotoje bei originalioje filmo versijose. Tyrimas atskleidžia, kad dažniausios originalaus filmo realijos, t. y. vardai, VIP, pavyzdžiui, žymūs žmonės, programos ir istoriniai įvykiai, yra susijusios su šalies, kurioje buvo sukurtas filmas kultūriniu palikimu bei tradicijomis. Filmo vertime pridėtos realijos dažniausiai yra susijusios su lietuvių kalbos ir kultūros specifika (kultūrai būdingi posakiai, slengas ir buitinė kalba). Tyrime naudota Rachelės Antonini kultūrinių realijų klasifikacija, papildyta naujais realijų tipais. Akcentuojama leksinio, semantinio bei vizualinio konteksto suvaržymo, problemų susijusių su sinchronijų tipais specifika. Tyrimas buvo papildytas atviro tipo klausimynu, kuriame 455 savanoriai respondentai savo nuomonę išreiškė raštu. Jos rezultatai buvo apdoroti pasitelkiant turinio analizę. Turinio analizė yra metodas, kai atrinkti, panašūs teiginiai yra suskirstomi į bendras kategorijas.Šis metodas buvo pritaikytas tyrinėjant apklausos respondentų pateiktą informaciją, priskiriant atsakymus į tam tikras kategorijas ir subkategorijas. Buvo skaičiuojamas teiginių skaičius, pateikta subjektyvi tyrimo rezultatų interpretacija. Respondentai buvo išskirstyti į dvi grupes: paauglių amžiaus grupę ir suaugusių amžiaus grupę. Gauti duomenys rodo, kad suaugusieji mano, jog filmo kultūrines realijas reikia adaptuoti ir pritaria sinchronijų išlaikymui filme. Jaunoji karta teigia, kad turinys turi kaip įmanoma labiau atitikti originalą, tačiau tiek suaugusieji, tiek paaugliai sutinka, jog originalaus foninių dainų turinio nereikėtų keisti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Audiovizualinis vertimas; Turinio analizė; Kultūrinė reikšmė; Sinchronija; Audiovisual translation; Content analysis; Culture specific-items; Synchrony.
ENAudiovisual translation encompasses a number of dissimilar areas. To quote Frederic Valera Chaume, AVT “covers both well-established and new ground-breaking linguistic and semiotic transfers like dubbing, subtitling, surtitling, respeaking, audiosubtitling, voice-over, simultaneous interpreting at film festivals, free-commentary and goblin translation, subtitling for the deaf and the hard of hearing, audiodescription, fansubbing and fandubbing” (2013, p. 105). This paper analyses the importance of culture-specific elements in audiovisual products and strategies of their transfer to the target culture. Practical investigation is based on a case study of an animated film “Shrek the Third” and its Lithuanian dub. The choice for the case study was determined by the fact that the history of dubbing animated movies in independent Lithuania started with “Shrek,” the first Hollywood film dubbed into Lithuanian, which has achieved unprecedented success and become an example for further dub localizations. The aim of the research was to determine the relationship between types of synchrony that should be maintained in dubbing and culture-specific items that should be localized in the target text. The study is complemented with a research survey that questions the importance of different types of synchronies in translation. As there is no consensus about the importance of lip synchrony in dubbing, and some scholars (Doane, 1980; Chaume, 2012) claim that it plays a dominant role in dubbing, whereas others (Herbst, 1994; Jüngst, 2010) declare its overestimation, the survey research attempts to answer this debatable question. [From the publication]