LTNors EŽTT ne kartą pabrėžė saviraiškos laisvės svarbą demokratinėje visuomenėje, tačiau ši laisvė turi būti suderinama su asmenų teise būti apsaugotiems nuo neapykantos kurstymo. Ieškant pusiausvyros tarp šių dviejų, itin svarbių, žmogaus teisių apsaugos aspektų, Lietuvos teismų praktikoje kyla problemų. Tai buvo pastebėta ir EŽTT byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą. Dažnai neapykantą kurstantys pareiškimai Lietuvos teismų praktikoje įvertinami ne visai tinkamai – tik kaip neetiškas nuomonės reiškimas arba pareiškimai laikomi nepasiekusiais tam tikro pavojingumo lygio, kad būtų laikomi nusikalstamais. Dėl to tokių pareiškimų autoriai lieka nenubausti. Todėl straipsnyje, vadovaujantis tarptautinėje praktikoje suformuotais kriterijais, nagrinėjama Lietuvos teismų formuojama praktika ir tiriamas neapykantos kurstymo nusikalstamos veikos sudėties požymių, tokių kaip pareiškimų (ar kitos išraiškos) turinio, subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių ir pavojingumo įvertinimo atitikimas tarptautiniams standartams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Neapykantos kurstymas; Lygiateisiškumas; Valstybės priedermės; Saviraiškos laisvė; Ribos; Incitement to hatred; Equality; Portion of the State; Freedom of expression; Limits.
ENAlthough the ECHR has repeatedly emphasized the importance of freedom of self-expression in a democratic society, this must be compatible with the right of individuals to be protected from incitement to hatred. Finding a balance between these two very important aspects of protecting human rights is often challenging in Lithuanian court practice. In many cases, Lithuanian court practice interprets statements that incite hatred as unethical expressions of opinion or as insufficiently dangerous to be regarded as criminal, resulting in the authors of these statements remaining unpunished. Therefore, the purpose of this article is to assess Lithuanian court practice; namely, the compliance of the assessment of the risk level of the characteristics of the criminal activity of incitement to hatred – such as the content of statements (or other forms) – with the characteristics and risk level based on the criteria developed in international court practice. [From the publication]