LTStraipsnyje analizuojamos Europos Sąjungos teisėje nustatytos sutuoktinių ir registruotų partnerių laisvo judėjimo teisės, įvertinant, kiek šios teisės gali priklausyti nuo valstybių narių, nacionalinės teisės. Išanalizavus bendruosius laisvo asmenų judėjimo ribojimo pagrindus, teigiama, kad šios teisės dėl vidaus rinkos įgyvendinimo ir vis didėjančios Europos Sąjungos pilietybės įtakos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje traktuojamas plačiai, valstybės narės diskrecijos riboti laisvą asmenų judėjimą nacionaline teise nenaudai. Atitinkamai, įvertinus sutuoktinių laisvo judėjimo teisių ribojimo galimybę, nustatyta, kad dėl viešosios tvarkos išlygos galimo riboto naudojimo visi sutuoktiniai ES turi vienodas laisvo judėjimo teises, net ir nacionalinėje teisėje nesant jokių nuostatų dėl tos pačios lyties asmenų santuokų bei galiojant konstitucinėms nuostatoms dėl santuokos apsaugos. Įvertinus registruotų partnerių laisvo judėjimo teises, nustatyta, kad nors ES teisėje įtvirtintas dvejopo pobūdžio laisvo asmenų judėjimo teisinis režimas šiems subjektams, tačiau visais atvejais valstybė turi nedidelę diskreciją riboti šių asmenų laisvo judėjimo teises. Atitinkamai Lietuva turėtų leisti laisvą registruotų partnerių judėjimą Direktyvos 2004/38/EB 2 arba 3 straipsnio pagrindu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Laisvas asmenų judėjimas,; Sutuoktiniai; Partneriai; Direktyvos; Europos Sąjunga (European Union); Directives; Free movement; Spouses; Partners.
ENThe problems of rights regarding free movement for spouses and registered partners are analysed in the context of the possible limits which can be imposed by the provisions of national law. After a brief analysis of the general grounds for imposing limits on these rights, it is stated that the implementation of the internal market and the growing importance of the provisions of European Union citizenship in the jurisprudence of the European Court of Justice mean less discretion for national law provisions to interrupt the enforcement of these rights. Consequently, in EU law the grounds for limiting rights to free movement for spouses are constructed narrowly, resulting in all spouses having equal rights to free movement even in national legal systems which have no provisions on same-sex marriages (or even Constitutional limits, as in the case of Lithuania). The implementation of rights to free movement for registered partners is more problematic, despite the somewhat narrow discretion of the state in this field. Even though there are two types of legal regime for registered partners, in all cases national laws have narrow discretion to impose limits on them. It is argued that partners have a right to family reunification while implementing Directive 2004/38 in Lithuania with accordance to recent developments in the constitutional doctrine. [From the publication]