Gimstamumas

LTVisą pokario periodą Lietuvoje gimstamumas mažėjo, pirmaisiais pokario dešimtmečiais - gana sparčiai. XX a. aštuntame-devintame dešimtmetyje gimstamumas buvo stabilizavęsis – suminis gimstamumo rodiklis - artimas 2. Nuo XX a. paskutinio dešimtmečio gimstamumas mažėjo labai sparčiai. XXI a. pradžioje suminis gimstamumo rodiklis - mažesnis nei 1,3. 2001 m. gyventojų surašymas leido atskleisti ženklius gimstamumo pokyčių ir lygio skirtumus pagal kartas, išsilavinimą, gyvenamą vietą. Kiekvienos jaunesnės 1920-1959 m. gimusių kartų moterys gimdė vis mažiau vaikų, pirmuosius vaikus gimdė būdamos vis jaunesės. Vyriausioms moterų kartoms (gimusioms 1920-1929 m.) dar buvo būdingas agrarinių visuomenių prokreacinės elgsenos modelis, o gimusioms 1940-1959 m. – jau industrinių. Ši prokreacinės elgsenos kitimas ženkliai skiriasi mieste ir kaime bei pagal išsilavinimą. Labiausiai prokreacine elgsena skirisi moterys su aukštuoju išsilavinimu. Jos gimdo ženkliai mažiau vaikų, gimdo būdamos vyresnio amžiaus ir gerokai didesnė jų dalis vaikų negimdo visai. 2001 m. gyventojų surašymo duomenys leido daryti paradoksalią išvadą: visą pokario periodą iki XX a. paskutinio dešimtmečio bendras gimstamumo lygis Lietuvoje labiausiai mažėjo ne todėl, kad keitėsi kiekvienos jaunesnės kartos moterų prokreacinė elgsena, o kad su kiekviena jaunesne karta sparčiai didėjo moterų dalis, turinčių aukštą išsilavinimą, kurių gimstamumo rodikliai yra žemi, ir mažėjo žemą išsilavinimą turinčių moterų dalis, kurios iki šiol gimdo gerokai daugiau vaikų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gimstamumas; Fertility.

ENBirth rates were falling in Lithuania during the entire post-war period, especially during the first decades after the war. In the eighties and the nineties birth rates stabilised – the aggregate birth rate indicator was close to 2. Since the last decade of the 20th century birth rates were falling very fast. At the start of the 21st century, the aggregate birth rate indicator is below 1.3. The population census of 2001 revealed significant differences in birth rate changes and levels by generations, education, and the place of residence. Each younger generation of women born in 1920-1959 gave birth to fewer children and had the first child at a younger age. The oldest generations of women (born in 1920-1929) were still characterised by the procreative model of agrarian societies, while women born in 1940-1959 already belonged to an industrial society. This change in procreative behaviour differs between the city and rural areas, as well as by education. Women with higher education differ most in their procreative behaviour. They give birth to much fewer children at older age, while a significantly larger proportion of them do not give birth to children at all. The data of the population census lead to a paradoxical finding: the general level of birth rates during the entire post-war period until the last decade of the 20th century in Lithuania was mostly falling not because of changes in the procreative behaviour of each younger generation but due to the increasing proportion of women with higher education and due to the decreasing proportion of women with low education.