Raudondvario senosios kapinės XVIII a. pabaigoje - XX a. 1-ojoje pusėje: paveldo aspektai

LTŠiame straipsnyje kaip daugialypis kultūros paveldo objektas nagrinėjamos Raudondvario (Kauno r.) senosios kapinės XVIII a. pabaigoje – XX a. 1-ojoje pusėje. Kreipiamas dėmesys tiek į materialųjį, tiek į nematerialųjį (anapusinio pasaulio vaizdiniai, papročiai) kapinių paveldą. Darbo tikslas yra atskleisti įvairialypes Raudondvario senųjų kapinių paveldo vertes, remiantis tiek rašytiniais šaltiniais (prisiminimais, archyviniais dokumentais, bažnytinėmis metrikų knygomis), tiek ikonografija ir kartografija (istoriniais žemėlapiais, nuotraukomis, piešiniais). Straipsnis padalintas į tris dalis. Pirmojoje aptariama Raudondvario senųjų kapinių atsiradimo ir raidos istorija, antrojoje nagrinėjama šių kapinių istorinė vertė, pasireiškianti per čia palaidotus žymius žmones, susijusius su istoriniais įvykiais ir reiškiniais. Trečiajame skirsnyje analizuojamos antkapinių paminklų epitafijos.Tyrimo eigoje buvo padaryta keletas išvadų. Raudondvario senosios kapinės mena Abiejų Tautų Respublikos didikų laidotuvių tradicijas (Zabielienės laidotuvės XVIII a. pabaigoje). XIX a. kapinių panoramoje vyravo mediniai kryžiai; akmeninius paminklus statė tik turtingieji. XX a. pirmojoje pusėje kapinėse palaidota nemažai knygnešių, Antrojo pasaulinio karo metais – nepriklausomai Lietuvai nusipelniusių kariškių ir rezistentų. Antkapių epitafijos Raudondvario senosiose kapinėse žymi dvi kultūrines epochas – lenkiškąją (XVIII–XX a.) ir lietuviškąją (XX a.). Epitafijose atsiskleidžia gili pamaldumo Mergelei Marijai tradicija. Raudondvario senųjų kapinių raidos istorija atspindi ne tik miestelio, bet ir tautos kultūrinį kitimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: 18 amžius; 19 amžius; 20 amžius; Raudondvaris; Kaimai; Kapinės; Paveldas; Istorinė vertė; Etnografinė reikšmė; Memorialai; Epitafijos; 18th century; 19th century; 20th century; Villages; Cemeteries; Heritage; Historical values; Ethnographical significance; Memorials; Epitaphs.

ENThis article discusses the Old Cemetery of Raudondvaris (Kaunas district) in the late 18th century – the 1st half of the 20th century, viewing it as a multifaceted object of cultural heritage. Attention is paid to the material cultural heritage of the cemetery, as well as to intangible cultural heritage (images of the afterlife, traditions). The aim of this work is to reveal the variety of cultural values connected to the Old Cemetery of Raudondvaris, basing the research on the data extracted from written sources (memoirs, archive documents, church metrical books), as well as from iconography and cartography (historical maps, photographs, drawings). The article is divided into three parts. The first one discusses the history of Raudondvaris Old Cemetery founding and development. The second part discusses the historical value of Raudondvaris Old Cemetery, which manifest itself via famous people, who are connected to historical events and were buried here. In the third chapter tombstone epitaphs are analyzed.As a result, several conclusions were made. The Old Cemetery of Raudondvaris is connected to the tradition of noblemen funerals in Polish–Lithuanian Commonwealth (the funeral of Mary Theresa Zabiełło at the end of 18th century). In the 19th century wooden crosses were dominant in the cemetery panorama; to erect stone tombstones could only afford rich people. In the first half of 20th century at Raudondvaris Old Cemetery were buried a number of Lithuanian book smugglers (knygnešiai), during the Second World War – several distinguished military resisters. Tombstone epitaphs at Raudondvaris Old Cemetery signify two cultural periods: Polish (18th–20th century) and Lithuanian (20th century). Epitaphs reveal a deep devotion to the Blessed Virgin Mary. The history of Raudondvaris Old Cemetery reflects the cultural development of the town, as well as the history of the nation. [From the publication]

• Adomo Medekšos laiškai sužadėtinei / Tamara Bairašauskaitė. Darbai ir dienos. 2001, t. 28, p. 99-109.
• Asmens įvaizdis XIX a. Vilniaus kapinių epitafijose: komunikacinis aspektas / Kšištof Tolkačevski. Knygotyra. 2013, t. 61, p. 45-83.
• Cmentarze na Żmudzi : polskie ślady przeszłości obojga narodów / Jan Skłodowski. [Warszawa] : Ministerstwo Kultury i Dziedzictwa Narodowego, 2013. 409 p.
• Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje: svarbiausi pastatai ir ir jų kūrėjai (1843-1915) / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2001. 178 p.
• Lietuvių tautos sukilimas 1941 m. birželio 22-28 d / Arūnas Bubnys, Sigitas Jegelevičius, Stasys Knezys, Alfredas Rukšėnas. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2011. 655 p.
• Mirtis LDK kultūroje XVI-XVIII a / Mindaugas Paknys. Vilnius : Aidai, 2008. 206 p., XLVIII iliustr. ir faks. p.
• Raudondvario dvaro archeologiniai tyrimai / Mindaugas Bertašius. Raudondvario dvaras : laiko ženklai : tyrinėjimai, dokumentai, ikonografija. T. 1 / sudarytojas Zigmas Kalesinskas. Raudondvaris (Kauno r.): Raudondvario dvaras, 2012. P. 94-107.
• Raudondvaris. Grafai Tiškevičiai ir jų palikimas / Aldona Snitkuvienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 1998. 219 p.